Gintautas Ūzas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gintautas Ūzas (1946 m. gegužės 9 d. Kaune – 2006 m. rugpjūčio 4 d. ten pat) – dramos ir pantomimos teatro aktorius, televizijos laidų ir kultūros renginių režisierius, organizatorius ir vedėjas.

Biografija

Gimė Šančiuose. Dalyvavo miesto dramos kolektyvuose (vadovai Kauno dramos teatro aktoriai Kazys Jurašiūnas ir Antanas Tarasevičius). Vaidino pirmoje Raimundo Samulevičiaus pjesėje „Perku sąžinę“. 1965 m. baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą.

1965 m. įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos (LVK) Aktorinį fakultetą (kurso vadovai Leonidas Lurje ir Galina Jackevičiūtė). 1969 m. baigė LVK diplominiais spektakliais: K. Simonovo „Vaikinas iš mūsų miesto“, Maksimo Gorkio „Dugne“ ir Moljero „Ponas de Pursonjakas“. Tais pačiais metais drauge su visu kursu (Rimantas Vaitkevičius, Nijolė Bižonaitė, Vaiva Mainelytė, Pranas Piaulokas, Gediminas Girdvainis, Aldona Danguolė Adomaitytė) pagal paskyrimą išvyko dirbti į Šiaulių dramos teatrą. Per 4 darbo metus šiame teatre suvaidino apie 15 pagrindinių vaidmenų. 1972 m. apdovanotas Lietuvos teatro sąjungos premija.

1972–1976 m. Lietuvos akademinio dramos teatro aktorius, vaidino H. Ibseno, A. Štralio, A. Vampilovo, K. Goldonio pjesėse. Dirbdamas teatre, Lietuvos televizijoje vedė laidas „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, „Jaunimo svetainė“, „Vaivorykštė“, vadino telespektakliuose, pramoginėse laidose.

1976 m. perėjo dirbti į Lietuvos valstybinę filharmoniją skaitovu vokaliniame-instrumentiniame ansamblyje „Vilniaus aidai“. 1976–1978 m. daug koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. 1978–1982 m. Kauno dramos teatro (KDT) aktorius. 1979–1982 m. KDT režisierius spektaklių atnaujinimui.

1984–2000 m. dirbo Kauno pantomimos teatre, ruošė ir atliko solines programas, taip pat koncertines programas su Birute Petrikyte, Stasiu Povilaičiu, kaip konferansjė dalyvavo Z. Sosnickos. K. Kovač, L. Vaikulės, V. Leontjevo ir kitų šalies svečių koncertuose.

1999–2003 m. paruošė edukacines programas „Buvo, buvo“, „Gyvenimo šypsenos“. Programa „Gyvenimo šypsenos“ pelnė Lietuvos teatro sąjungos premiją. 2001–2003 m. paskirta Valstybės stipendija kultūros ir meno kūrėjams. 2003 m. apdovanotas LR Kultūros ministerijos garbės ženklu. Nuo 2003 m. iki mirties vadovavo Kauno pantomimos ir plastikos teatrui.

Per minėtą laikotarpį suvaidino daugiau kaip 800 spektaklių, surengė apie 3000 solinių koncertų, surežisavo apie 70 renginių, tarp kurių vakarą-koncertą „Mes iš Šančių“.

Kūryba

Vaidmenys Šiaulių dramos teatre 1969–1973 m.

Kazys Saja. „Jo ekselencija Vabalas“ – Kęstas (įvedimas)
J. Jurandotas. „Devintasis teisuolis“ – Azarija
Ž. Moljeras. „Ponas de Pursonjakas“ – Sbrigai (diplominis)
Juozas Grušas. „Meilė, džiazas ir velnias“ – Julius (diplominis)
L. Žuchovickis. „Sustot, atgal pasižiūrėt“ – Jevgenijus
V. Volodinas. „Penki vakarai“ – Slava
Ž. Anuji. „Vagių balius“ – Giustavas
A. Kristi. „Pelėkautai“ – Troteris
„Septyniolikos metų vyras“ – Ženia
S. Maršakas. „Katės namai“ – Kovas
A. Makajonokas. „Užguitas apaštalas“ – Sūnus
G. Volček. „Princesė ir medkirtys“ – ponas Prisitaikėlaitis
Ž. Anuji. „Euridikė“ – ponas Anri
V. Rozovas. „Situacija“ – Antonas Kopalinas

Vaidmenys Vilniaus valstybiniame dramos teatre 1973–1976 m.

„Karaliui šalta“ – užsienio reikalų ministras (įvedimas)
M. Sluckis. „Ar tavo šuo nepasiutęs“ – Arūnas
H. Ibsenas. „Laukinė antis“ – Grobergas
F. Šileris. „Klasta ir meilė“ – Kareivis (įvedimas)
R. Štralis. „Adomas veda Ievą“ – Adomas
K. Goldoni. „kavinė“ – Eudženijus
A. Vampilovas. „Vyresnysis sūnus“ – Silva