Gnosticizmas

Gnostikų emblema

Gnosticizmas, gnostikai (sen. gr. γνωστικός = gnostikos 'pažįstantis', iš sen. gr. γνῶσις = gnōsis 'žinojimas') – religinių srovių, gyvavusių maždaug 90–170 metais po Kristaus, ir jų filosofinės sistemos apibendrintas pavadinimas. Gnostikams bendra buvo netobulo ir taisytino pasaulio, ir gnosio, kaip priešybės nežinojimui ir iš to kilusiai nuodėmei, samprata.

Gnostikų religinės srovės jungė ankstyvosios krikščionybės idėjas su senovės persų bei sirų mitologija, žydų teologija, platonizmu, stoicizmu, neopitagorizmu.

Buvo keletas gnosticizmo sektų: ofinitai, kainitai, bazilidininkai, valentinininkai, doketai. Pastarieji manė, jog Kristus turėjo ne tikrą, o tik iliuzinį kūną, netikėjo visišku Kristaus dieviškumu.

Žymūs skirtingų gnosticizmo formų mokytojai buvo Markionas (maždaug 160 m. e. m.), Tacianas (110–172 m. e. m.), Bazilidas Siras, Valentinas Egiptietis.

Dievo ir materijos, sielos ir kūno, gėrio ir blogio dualizmas – būdingiausias gnosticizmo bruožas. Gnostikai laikė materiją blogio įsikūnijimu, nuodėmingu pradu, kurį nugalėti galima pakilimu per kelias emanacijas (eonus) į tobulą dieviškąją būtį. Eonų pažinimas – svarbiausias gnosticizmo uždavinys.

Ortodoksinė krikščionybė paskelbė gnosticizmą erezija, buvo naikinami gnostikų raštai. Nepaisant to, gnosticizmo tradicija išliko iki vėlyvųjų viduramžių, turėjo įtakos ir vėlesnių laikų krikščioniškajai mistikai, teosofijai bei antroposofijai.

Įtaka K. Jungui

Gnosticizmas didelę įtaką turėjo Karlui Jungui. Aklas ir arogantiškas demiurgas primena susvetimėjusį žmogaus Ego, praradusį ontologinį ryšį su savo tikruoju Aš. Pasakojimas apie Sofiją tarsi kalba apie netekusią ryšio su kolektyvine pasąmone žmogaus psichiką, kurią reikia „gelbėti“.

Šiuolaikinis gnosticizmas (neognosticizmas)

Šiuolaikinis gnosticizmas apima plataus spektro įvairius religinius ir filosofinius judėjimus, kurie paprastai remiasi Vakarų krikščioniškąja tradicija, tačiau neretai inkorporuoja senovės Graikijos, judaizmo, budizmo bei kitų religijų elementus bei metodus. Šiuolaikinis gnosticizmas paremtas religijos, filosofijos, mokslo ir meno sinteze, todėl jis pretenduoja į platesnę sąvoką, nei vien religinis ir filosofinis judėjimas.

Pagreitį įgavo XIX a., kuomet buvo publikuoti Charles William King, J.P. Blavatskajos, G.R.S. Mead darbai, o 1890 m. Prancūzijoje įsteigta Gnostikų bažnyčia (Eglise Gnostique). Labiausiai pasižymėjo J.P. Blavatskaja, kuri daug keliavo ir 1875 m. įkūrė Teosofų draugiją, bei išleido savo žymiausius veikalus „Atidengtoji Izidė“, „Slaptoji doktrina“, „Tylos balsas“ ir kt. 

XX a. atsispindi Carl Gustav Jung, Stephan A. Hoeller bei Hans Jonas darbuose. Žymiausias šiuolaikinio gnosticizmo atstovas ir propaguotojas – Samael Aun Weor (tikrasis vardas – Víctor Manuel Gómez Rodríguez, 1917–1977 m.), įkūręs Universalų krikščioniškąjį gnostinį judėjimą, parašęs daugiau nei 60 knygų ir kardinaliai pakeitęs gnosticizmo sampratą bei supratimą apie žmogaus gyvenimo prasmę ir tikslą. Naudodamasis savo „Sintezės doktrina“ Aun Weor sugebėjo savitai interpretuoti pagrindinių pasaulio religijų esmę ir iki tol egzistavusias ezoterines įžvalgas, bei suteikti joms naują, iki tol neregėtą arba giliai užslėptą mintį. Taip pat jis suformulavo radikalų savirealizacijos metodą, besiremiantį mistinių bei praktinių metodų visuma (įskaitant meditacijos, savistebėsenos, tantros, jogos ir kt. elementus), ir įgalinantį rasti kelią į išsilaisvinimą.

Pėdsakai šiuolaikinėje kultūroje

Filmas „Trumano šou“ (1998 m.). Pagrindinis filmo herojus yra įkalintas ir veikia netikrame pasaulyje, kurį sukūrė šou prodiuseris, kol galiausiai supranta, kad realus pasaulis skiriasi nuo to, kokį jis pripratęs matyti.

Filmas „Matrica'“ (1999 m.). Pagrindinė filmo linija atkartoja esminę gnostikų propaguojamą idėją, kad žmonija sapnuoja ir aplink esantis materialus pasaulis yra netikras.

Filmas „Vanilinis dangus“ (2001 m.). Sofijos ištarta frazė „atsimerk“ pagrindiniam herojui suponuoja požiūrį apie mums įprasto pasaulio nerealumą ir kitokios realybės egzistavimą.

Filmas „Pradžia“ (2010 m.). Filme vaizduojama, kad sapnai yra tikroviški ir sapnų metu projektuojama realybė priklauso nuo žmogaus sąmonės, kas atitinka gnostinę tradiciją. 

Gnostines idėjas atskleidžia ir režisieriaus Alejandro Jodorowsky kūriniai (pvz., „Šventasis Kalnas“).

Taip pat skaitykite

• Solipsizmas
• Empirizmas
• Madhjamika
• Idealizmas