Gravimetras

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gravimetras (lot. gravis – sunkus, gr. metreo – matuoju) – instrumentas santykiniam laisvo kritimo pagreičiui matuoti.

Būna dinaminis ir statinis. Dinaminį (styginį) gravimetrą sudaro įtempta styga, kurios viršutinis galas pritvirtintas prie stovo, o prie apatinio prikabinta masė. Kai per styga esančią nuolatiniame magnetiniame lauke teka kintama elektros srovė, styga virpa. Virpesių dažnis lyginamas su etaloniniu generatoriaus dažniu – dažnių skirtumas atitinka atitinkamo laisvo kritimo pagreičio skirtumą skirtingose matavimo vietose. Statinis gravimetras yra tikslios spyruoklinės svarstyklės arba sukamosios svarstyklės, kuriomis laisvo kritimo pagreičio skirtumas apskaičiuojamas pagal apkrovos veikimo spyruoklės arba suslėgtų dujų elastinės jėgos (spyruoklinių svarstyklių), kvarcinio siūlo sukimo momento (sukamųjų svarstyklių) pokytį. Matuojama atramos ir tiriamajame taškuose (atramos taške pagreitis jau išmatuotas labai tiksliai). Lyginant gravimetro ataskaitas dviejuose ar keliuose žemės taškuose, apskaičiuojamas laisvo kritimo pagreičio kitimas.

Gravimetro parodymų vertės registruojamos optiniu fotoelektriniu, talpuminiu, indukciniu būdu. Yra specialių gravimetrų, kuriais matuojamas laisvo kritimo pagreitis laivuose (povandeniniuose, antvandeniniuose), šachtose, lėktuvuose. Gravimetro parodymai ilgainiui kinta (pvz., dėl atmosferos sąlygų kitimo), dėl to jis laikomas termostate arba turi kompensacines spyruokles. Antžeminių ir šachtinių gravimetrų tikslumas 0,01 mGal, jūros dugno 0,05 mGal, jūros laivų 0,5 mGal, aerogravimetrų 5 mGal.

Gravimetrai būna:

• plataus diapazono (~1500 mGal),
• siauro diapazono (~80 mGal),
• universalūs (80–1000 mGal).

Pirmieji gravimetrai sukonstruoti apie 1930 metus.