Hainuvka

Hainuvka lenk. Hajnówka

Gegužės 3-osios g.

Hainuvka 52°43′59″š. pl. 23°34′59″r. ilg. / 52.733°š. pl. 23.583°r. ilg. / 52.733; 23.583 (Hainuvka)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Hainuvkos apskritis

Gyventojų (2009)	21 583
Plotas	21,29 km²
Tankumas (2009)	1 014 žm./km²

Pašto kodas	17-200
Tinklalapis	hajnowka.pl
Vikiteka	Hainuvka

Hainuvkà ^[1] (lenk. Hajnówka) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Hainuvkos apskrityje į pietryčius nuo Balstogės, netoli Baltarusijos sienos. Apskrities centras. 21 583 gyventojai (2009 m.). 2007 m. 26,41 % miesto gyventojų buvo gudų tautybės, o nuo 2007 m. gudų kalba įtvirtinta kaip pagalbinė kalba. Mieste įsikūręs Hainuvkos stačiatikių dekanatas ir Hainuvkos katalikų dekanatas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW689 ir vaivadijos kelias Nr. DW685.

Geografija

Miestas įsikūręs Bielsko lygumoje, vakariniame Belovežo girios pakraštyje. Per miestą teka Lešna Pravos upė. Miestas sudaro 1,31 % apskrities teritorijos.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.^[2]^[3] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1795 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijos valdose.^[4]^[5] 1795–1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. XVIII a. minima eigulio sodyba, kuri tikėtina priklausė vokiečiui vardu Heyna, Hayno, nuo kurio vardo spėjama ir kilo miesto pavadinimas. XIX a. pradėjo kurtis kaimas. Per 1830–1831 m. sukilimą prie kaimo sukilėliai 1831 m. įveikė Rusijos kariuomenę. 1846 m. kaime gyveno 18 šeimų. 1894 m. per kaimą nutiestas geležinkelis ir atidaryta Hainuvkos geležinkelio stotis. Tuo metu vietovė priklausė Pružanų apskrities Bialovežos valsčiui.^[6] Prieš I pasaulinį karą buvo pastatyta Hainuvkos sinagoga.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. Per I pasaulinį karą vokiečiai pastatė 2 lentpjūves. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919 m. kaime gyveno 118 žmonių. Tarpukariu imta plėtoti medžio apdirbimo pramonę. 1923 m. įkurta Hainuvkos Šv. Kryžiaus ir Šv. Stanislavo parapija. 1924 m. kaime medžio apdirbimo veiklą pradėjo anglų įmonė The Century European Timber Corporation. 1924 m. chemijos gamykloje buvo surengtas streikas. 1925 m. kaime jau gyveno 4000 žmonių, iš kurių apie 70 % buvo lenkai. 1939 m. kaime gyveno apie 17 000 žmonių, veikė kelios mokyklos, viešbutis, kino teatras, vaistinė ir biblioteka. 1939 m. rugsėjo 17 d. prie kaimo įvyko Hainuvkos mūšis. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Hainuvkos rajonui. 1940 m. į Sibirą buvo ištremti 462 miesto gyventojai. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. 1942 m. įkurta Hainuvkos Šv. Trejybės parapija. Karo metu kaimo apylinkėse veikė Armija Krajova, tarybiniai partizanai. 1944 m. liepos 18 d. į miestą įžengė Raudonoji armija. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1944 m. kaime gyveno tik apie 8000 žmonių. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1951 m. gavo miesto teises ir Hainuvkos miesto herbą. 1954–1975 m. ir nuo 1999 m. apskrities centras.^[7] 1981–1983 m. pastatyta Hainuvkos Šv. Trejybės cerkvė. 1995–2007 m. pastatyta Hainuvkos Šv. Jono Krikštytojo Gimimo cerkvė ir Hainuvkos Šv. Dimitrijaus cerkvė. 1995 m. įkurta Hainuvkos Šv. Kirilo ir Metodijaus parapija. 1996 m. įkurta Hainuvkos Šv. Dimitrijaus parapija ir Hainuvkos Šv. Jono Krikštytojo Gimimo parapija. 2002 m. įkurtas Pronar Parkiet Hajnówka tinklinio klubas.

Gyventojai

Pagal 2007 m. surašymą:

Aprašas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	21 775	100	11 509	52,9	10 266	47,1
Plotas	21,29 km²
Gyv. tankumas (gyv./km²)	1022,8		540,6		482,2

Demografinė raida tarp 1830 m. ir 2009 m.

1830 m.

1925 m.

2000 m.

2009 m.

500

4 000

23 977

21 583

Tautinė sudėtis

2002 m. gyveno 22 545 žmonės:^[8]

Lenkai – 72,5 % (16 347);
Gudai – 26,4 % (5 954);
Ukrainiečiai – 0,4 % (103);
Kiti – 0,6 % (141).

1921 m. gyveno 748 žmonės:^[9]

Lenkai – 80,8 % (605);
Gudai – 13,7 % (103);
Žydai – 0,8 % (6);
Kiti – 4,5 % (34).

Žymūs žmonės

Adam Dowgird – lenkų gydytojas;
Przemysław Sadowski – aktorius;
Aleksy Zin – medienos technologas;
Miron Chodakowski – stačiatikių vyskupas.

Ekonomika

Išplėtota medžio apdirbimo pramonė (lentpjūvė, baldų, vasarnamių gamyba), miškininkystės ir medžio apdirbimo pramonės mašinų gamyba, medienos sausojo distiliavimo, vytelių pynimo, žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės.

Turizmas

Yra siaurasis geležinkelis į Belovežo girią, muziejus, Baltarusių kultūros ir švietimo centras. Nuo 1982 m. vyksta kasmetinis tarptautinis bažnytinės (ortodoksų) muzikos festivalis.