Halės-Vitenbergo universitetas

Halės-Vitenbergo universitetas vok. Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg
lot. UNIVERSITAS HALLENSIS
Įkurtas	1502 m.
Tipas	Valstybinis
Darbuotojų	5800 (2015 m.)
Studentų	20 400 (2017 m.)
Vieta	Halė, Saksonija-Anhaltas
Svetainė	uchicago.edu

Martinas Liuteris

Universiteto aikštė

Universiteto klinika

Halės-Vitenbergo Martino Liuterio universitetas (vok. Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg) – vienas seniausių Vokietijos universitetų Halėje ir Vitenberge, Saksonija-Anhaltas. Apie 18 600 studentų, 2400 dėstytojų.

Istorija

Vitenbergo universitetas Leucorea įsteigtas 1502 m., Halės universitetas – 1694 m. (steigėjas – Frydrichas I). Universitetai buvo žymūs švietimo reformų ir pietizmo centrai. 1817 m. Halės ir Vitenbergo universitetai sujungti į Jungtinį Frydrichų universitetą (Vereinigte Friedrichsuniversität), nuo 1933 m. Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universitetas.

Struktūra

• Teologijos fakultetas
• Teisės ir Ekonomikos fakultetas
• Medicinos fakultetas
• Filosofijos fakultetas I, II, III
• Gamtos mokslų ir matematikos fakultetas I, II, III

• 30 mokslo tyrimo institutų ir mokslinių centrų
• Nacionalinė universitetinė biblioteka, įkurta 1696 m., didžiausia Saksonijos-Anhalto žemėje – 4,6 mln. tomų, iš jų – 16 000 rankraščių, 1600 inkunabulu. Bibliotekoje saugoma daug lituanistinės medžiagos – žodynų rankraščių, korektūrų su autorių pastabomis, vadinamoji Frankės fundacija.
• Pirmoji Vokietijoje universitetinė klinika, įsteigta 1717 m.
• Archeologijos muziejus
• Vidurio Vokietijos žemių istorijos muziejus
• Zoologijos muziejus
• Botanikos sodas

Universitetas leidžia mokslinius leidinius: „Wissenschaftliche Zeitschrift der Martin-Luther-Universität“, „Scientia halensis“.

Lituanistika

1727-1740 m. universitete veikė Halės lietuvių kalbos seminaras. Iš to laiko universitete išliko vadinamoji Frankės fundacija – bibliotekos skyrius, kur saugoma lituanistinė medžiaga (žodynų rankraščiai, korektūros su autorių pastabomis).

Universitete XIX a. pradžioje buvo įkurta Kalbotyros katedra, kuri tyrinėjo ir baltų kalbas. 1833–1887 m. katedrai vadovavo A. F. Potas, jis iškėlė baltų kalbų reikšmę lyginamojoje kalbotyroje. 1895–1923 m. katedrai vadovavęs F. Bechtelis dėstė lietuvių kalbos gramatikos kursą, 1923–1937 m. vadovavo Francas Špechtas, jis tyrinėjo lietuvių kalbos tarmes, nagrinėjo indoeuropiečių protėvynės klausimus, suredagavo ir išleido A. Baranausko surinktus lietuvių kalbos tarmių tekstus „Lietuvių tarmės, surinktos A. Baranausko“ (Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski 2 t. 1920–1922 m.), K. Sirvydo „Punktus sakymų“ (1929 m.), užmezgė ryšius su lietuvių kalbininkais. 1957–1993 m. dėstė (ir lietuvių kalbą) Gertrūda Bense, kuri taip pat tyrė ir sistemino baltistikos palikimą universiteto bibliotekoje.

Su Halės-Vitenbergo universitetu bendradarbiauja su Lietuvių kalbos institutas.

Lietuviai

Universitete studijavo: Aleksandras Stulginskis, Jonas Kriščiūnas, Jackus Sondeckis, John Lekschas ir kiti.

Vasaros kursai

• Vidutinio lygio intensyvus kursas (Intensivkurs für die Mittelstufe)
• Aukščiausio lygio intensyvus kursas (Intensivkurs Oberstufe)
• Vokiečių kalba ir kraštotyra (Deutsche Sprache und Landeskunde)
• Vokiečių kaip užsienio kalba kalba ir teatras (DaF und Theater)
• Tarptautinė vasaros akademija (2000 m. - 14. Internationale Sommerakademie)
• Dalykinės ekonomikos kalbos kursas (Fachsprachenkurs Wirtschaft)
• Parengiamasis kursas: Studijos Vokietijos aukštojoje mokykloje (Vorbereitungskurs: "Studium an einer deutschen Hochschule")