Hanibalas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Kitos reikšmės – Hanibalas (reikšmės).
Hanibalas | |
---|---|
Hanibalas | |
Gimė | 247 m. pr. m. e. |
Mirė | 183 m. pr. m. e. |
Veikla | Garsus karvedys ir politikas |
Vikiteka | Hanibalas |
Hanibalas (247 m. pr. m. e. – 183 m. pr. m. e.) – garsus Kartaginos karvedys ir politikas.
Jis gyveno tuo metu, kai po intensyvių kovų Roma įtvirtino savo galią prieš kitas Viduržemio jūros jėgas: Kartaginą, Makedoniją, Sirakūzus ir Seleukidų imperiją. Hamilkaro Barkos sūnus.
Po tėvo mirties Hanibalas tapo vyriausiu kartaginiečių vadu. Vedęs Ispanijos princesę jis ėmėsi valdyti Ispaniją. 219 m. pr. m. e. Hanibalas puolė Saguntą, nepriklausomą Iberijos miestą prie Ebro upės. Pagal Romos ir Kartaginos sutartį, iki I Punų karo, ties Ebru Iberijos pusiasalyje kartaginiečių įtakos zona baigėsi. Nors Saguntas buvo Ebro pietuose, bet romėnams, kurie palaikė glaudžius ryšius su šiuo miestu, ši kartaginiečių ataka buvo iššūkis II Pūnų karo pradžiai.
Savo garsųjį žygį į Italiją jis pradėjo 218 m. pr. m. e. pavasarį. Jo armiją sudarė 40,000 pėstininkų, šiek tiek kavalerijos ir karo dramblių. Per penkis mėnesius iš Iberijos jis per Pirėnus ir Alpes nužygiavo į šiaurinę Italijos dalį. Norėdamas kompensuoti žygyje prarastus karius jis prijungė prie armijos karių iš draugiškų keltų genčių. 218 m. Hanibalas įveikė romėnus Trebijos mūšyje, 217 m. prie Trazimeno ežero, 216 m. prie Kanų. Po pergalingo Kanų mūšio Kapuja, antras pagal dydį Romos miestas prisijungė prie Hanibalo. Hanibalas laikė armiją Italijoje daugiau nei dešimtmetį nepatirdamas jokio didesnio pralaimėjimo, tačiau užbaigti karo jam taip pat nepavyko. Įgyvendinti pagrindinį tikslą – užimti gerai įtvirtintą Romos miestą Hanibalui trūko apgulties įrangos.
Per tą laiką Romos armija persigrupavo. Romos pajėgos surengė žygius į Šiaurės Afriką ir privertė jį 203 m. grįžti į Kartaginą, kur jis 202 m. pralaimėjo Zamos mūšyje. Susitarus dėl taikos, kuri laiką dirbo vyriausiuoju teisėju, bandydamas reformuoti Kartaginą. Praėjus 14 metų nuo Zumos mūšio, išsigandusi dėl Kartaginos galios augimo Roma pareikalavo jo nušalinimo. Hanibalas pabėgo pas Sirijos karalių Antiochą III, kur buvo patarėju karui su Roma ir vadovavo kariniam laivynui. Po pralaimėjimo gyveno pas Bitinijos valdovą, vėliau nusižudė.
Hanibalas laikomas vienu didžiausių karinių vadų ir taktikų žmonijos istorijoje.