Helovinas

Helovino moliūgai

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Helovinas (dar užrašoma Helovynas, VLKK taip pat siūlo naudoti pavadinimus Vaiduoklių šventė arba Šiurpnaktis) − šventė, vykstanti spalio 31 d. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Pokštas arba saldainis“. Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Pavadinimas Helovinas (angl. Halloween, sutraukta iš All Hallows' Eve 'Visų šventųjų vakaras') kilęs iš senosios anglų kalbos.

Šventės istorija

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 731-741 m. katalikų bažnyčia, pareigas einant Popiežiui Grigalijui III, šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Veikiausiai šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujųjų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais vilkėdavo specialiais kostiumais, pagamintais iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.

Kostiumai

Tradiciniais raganos ir skeleto kostiumais apsirengę vaikai (Dublinas, Airija)

Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX a. JAV ji išplito XX a. pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai.

Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes – vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių – „Svetimas“, „Grobuonis“ ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Helovino išvakarėse dažnai rengiami kostiumų vakarėliai.

Maistas

Karameliniai obuoliai su žemės riešutais

Helovino metu paplitę karameliniai obuoliai. Tai yra obuoliai ant pagaliukų, išmirkyti karamelėje ar cukraus tirpale.

Tradiciškai būdavo įprasta juos duoti po namus vaikščiojantiems kostiumuotiems vaikams, panašiai, kaip Lietuvoje Užgavėnių metu būdavo dalinami blynai. Tačiau šis paprotys sparčiai nyksta, tėvams neišleidžiant vaikų dėl paplitusių mitų apie dalijamus užnuodytus ar smeigtukų prikaišiotus obuolius. Nors apsinuodijimų iš tiesų yra pasitaikę, praktiškai visais tokiais atvejais kalti būdavo patys apsinuodijusių vaikų tėvai.

Airijoje iki šių laikų išlikęs paprotys kepti tam tikrą specialų pyragą su razinomis – barmbraką (airiškai Báirín Breac). Prieš kepimą į tešlą įdedama moneta ar žiedas. Pasak papročio, kas ras savo pyrago gabalėlyje tą įdėtą žiedą, per ateinančius metus susiras savo tikrąją meilę.

Svarbus Helovino maistas, ypač JAV, yra moliūgas. Ir patiekalai iš moliūgo, ir moliūgo sėklos, ir moliūgo formos saldainiai ar kitoks maistas. Dažniausiai atėjusiems persirengusiems vaikams yra dalinami saldainiai.