Ibn Chaldūnas

Ibn Chaldūnas

Ibn Chaldūno biustas Bedžajoje
Visas vardas	أبو زيد عبد الرحمن بن محمد بن خلدون الحضرمي
Gimė	1332 m. gegužės 27 d. Tunisas, Hafsidų karalystė
Mirė	1406 m. kovo 17 d. (73 metai) Kairas, Mameliukų sultonatas
Tautybė	arabas
Religija	islamas

Veikla	istorikas, viziris, diplomatas, teisėjas
Sritis	istoriografija, sociologija

Vikiteka	Ibn Chaldūnas

Ibn Chaldūnas (arab. بن خلدون = ibn Khaldūn), tikrasis vardas Vali al Dinas Abdarahmanas ibn Muhamadas ibn Abi Bakras Muhamadas Ibn al Hasanas ibn Chaldūnas (arab. = Walī Al-Dīn ‘Abd ar-Raḥman ibn Muḥammad ibn Abī Bakr Muḥammad Ibn al Ḥasan ibn Khaldūn; 1332 m. gegužės 27 d. – 1406 m. kovo 17 d.) – arabų istorikas, filosofas, teisėjas, viziris. Dažnai laikomas sociologijos, demografijos, istorijografijos mokslų pradininku.^[1]

Biografija

Kadangi Ibn Chaldūnas parašė autobiografiją, jo gyvenimo istorija gerai žinoma. Gimė kilmingoje šeimoje Tunise. Pas geriausius Magribo mokytojus įgijo klasikinį islamišką išsilavinimą (išmoko mintinai Koraną, išmanė hadisus, šariato teisę, fikhą), taip pat mokėsi matematikos, logikos, filosofijos. Vėliau įsidarbino Šiaurės Afrikos emyrų dvaruose raštininku. Persikėlė į Andalūziją, ir 1364 m. Granados sultonas jam patikėjo diplomato pareigas, o netrukus – ir vizirio postą. Dėl rūmų intrigų Ibn Chaldūnas buvo priverstas palikti Granadą, vėliau dirbo Alžyro sultonų rūmuose. Nuo 1384 m. gyveno Kaire, buvo vyriausiasis kadis (teisėjas).^[2] Tuo metu atsidėjo mokslams, parašė svarbiausius savo veikalus.

Darbai

Ibn Chaldūnas parašė visuotinės istorijos veikalą „Pamokančių pavyzdžių iš arabų, persų, berberų ir su jais gyvenusių tautų istorijos knyga“ (Kitāb al-ʻIbar wa-Dīwān al-Mubtadaʼ wa-l-Khabar fī Taʼrīkh al-ʻArab wa-l-Barbar wa-Man ʻĀṣarahum min Dhawī ash-Shaʼn al-Akbār), kuriame pateikė arabų ir berberų istorijos faktų, aprašė Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Persijos valdovų musulmonų dinastijas. Veikalo įžangoje išdėstė visuomenės ir kultūros raidos idėjas (žmonių bendruomenių raidos ir istorijos skirtingumus siejo su geografine aplinka ir gamtos, ypač klimato, įtaka), kritiškai vertino istorinius šaltinius, tyrė ekonomikos veiksnių įtaką visuomenės ir valstybės raidai, nurodė grupinio solidarumo, kurį sukuria arba sustiprina bendrai išpažįstama religija, poveikį. Plėtojo ciklinės civilizacijos istoriją.^[3]

Šaltiniai

↑ Gates, Warren E. (1967). „The Spread of Ibn Khaldûn’s Ideas on Climate and Culture“. Journal of the History of Ideas. 28 (3): 415–422.
↑ Хальдун Абдуррахман Абу Зейд ибн Мухаммед Ибн Хальдун Абдуррахман Абу Зейд ибн Мухаммед,Большая советская энциклопедия, T. X (Ива—Италики). – Москва: Советская энциклопедия, 1972
↑ Ibn Chaldūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[1] Gates, Warren E. (1967). „The Spread of Ibn Khaldûn’s Ideas on Climate and Culture“. Journal of the History of Ideas. 28 (3): 415–422.

[2] Хальдун Абдуррахман Абу Зейд ибн Мухаммед Ибн Хальдун Абдуррахман Абу Зейд ибн Мухаммед,Большая советская энциклопедия, T. X (Ива—Италики). – Москва: Советская энциклопедия, 1972

[3] Ibn Chaldūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005

[1]

[2]

[3]