Indijos anglų kalba

Kalbos kodai
Indijos anglų kalba Indian English
Kalbama	Pietų Azija
Kalbančiųjų skaičius	~1,2–1,3 mlrd.
Kilmė	Indoeuropiečių kalbos Germanų prokalbė Germanų kalbos Vakarų germanų kalbos Anglų-fryzų kalbos Anglų kalbos Anglų Indijos anglų
Rašto sistemos	Lotynų (anglų abėcėlė)
ISO 639-1	en
ISO 639-2	eng
ISO 639-3	eng

Indijos anglų kalba (angl. Indian English) – anglų kalbos regioninė atmaina Indijoje, taip pat plačiai vartojama indų diasporos visame pasaulyje. Anglų kalba yra valstybinė Indijos Respublikos kalba, oficiali teisinė šalies kalba, kartu su hindi oficiali vyriausybės kalba ir plačiai šalyje paplitusi lingua franca. Skirtingai nuo kitų dviejų didžiausių anglų kalbos atmainų, britų anglų kalbos ir amerikiečių anglų kalbos, Indijos anglų kalba dažniausiai nėra gimtoji ja kalbančių žmonių kalba, o švietimo įstaigose išmokta antroji kalba.^[1] Kaip antrąją kalbą anglų kalba vartoja ~83 mln. indų.

Anglų kalbos statusas Indijoje

Pagal 1950 m. priimtą Indijos konstituciją anglų kalbos kaip oficialios kalbos statuso išlaikymas turi būti persvarstomas kas 15 metų. Pagal 1963 m. Oficialių kalbų aktą anglų kalbos kaip oficialios kalbos statusas buvo pratęstas neribotam laikui. 1947 m. šaliai paskelbus nepriklausomybę pagrindine alternatyva anglų kalbai kaip visos šalies oficialiai kalbai buvo hindi kalba, o tai sukėlė dravidų ir kitomis kalbomis kalbančiųjų Indijos gyventojų (ypač tamilų, marathų) pasipriešinimą, todėl anglų kalba palikta kaip bendrinė, neutrali šalies kalba. Anglų kalba išlieka prestižine ir ja laisvai kalba tik priveligijuotoji gyventojų mažuma. Skirtingomis kalbomis kalbantys Indijos gyventojai šalies šiaurėje tarpusavyje kalba hindi arba anglų kalba, o pietuose dažniausiai anglų kalba.^[2]

Tarp kalbančiųjų Indijos anglų kalba yra didelių skirtumų. Išsilavinusieji gyventojai, kurie anglų kalbos mokėsi iki mokyklos baigimo, kalba standartine Indijos anglų kalba. Šiai grupei priklauso žurnalistai, aukštesnieji valdininkai bei akademiniai sluoksniai. Šalia šios kalbos egzistuoja ir tarp gidų ir kelnerių paplitę nestandartiniai Indijos anglų kalbos variantai. Be to, Indijos yra ir keletas pidžin kalbų, kuriomis kalbantys anglų kalbą išmoko ne formaliame mokyklos kontekste ir kalbą naudoja susikalbėjimui tarp skirtingų kalbų atstovų. Šie pidžinai gerokai nutolsta nuo Indijos anglų kalbos ir pasižymi anglų ir kitų vietinių indų kalbų kalbinių struktūrų mišiniu. Tokio pidžino pavyzdžiu galėtų būti "Butler English".^[3]

Istorija

Anglų kalba Indijoje pasirodė XVII a., kai pirmieji britų Rytų Indijos kompanijos padaliniai ėmė steigtis Hindustane. Jau XIX a. pirmoje pusėje, britams įsigalėjus šalyje, persų kaip aukštąją, valstybinę kalbą ėmė keisti anglų. Ypač prie anglų kalbos diegimo Indijoje prisidėjo britų politikas Tomas Makolis. XIX a. vid. anglų kalba dalykai pradėti dėstyti visuose švietimo lygmenyse – nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų. Pradžioje anglų kalbą perėmė aukštieji visuomenės sluoksniai (valstybės tarnautojai, maharadžos, intelektualai, kariuomenė, kai kurie brahmanai), vėliau palaipsniui anglų kalba ėmė smelktis į kitus visuomenės sluoksnius ir daugelis bet kokį išsilavinimą gavusių, raštingų indų pramoko angliškai.

Anglų kalbai plintant Indijoje susidarė ištisa plejada hibridinių, žargoninių kalbų – hingliš (hindi + anglų), tangliš (tamilų + anglų), tengliš (telugų + anglų) ir pan. Šios hibridinės kalbos ypač paplito miestuose, tarp jaunimo, jas dar išpopuliarino „Bolivudas“, internetas. Šiems žargonams būdinga gimtosios kalbos gramatika ir sintaksė, tačiau gausiai vartojamas angliškas žodynas, frazeologizmai, ištisi angliški sakiniai. Net ir nežargoninės Indijos kalbų šnekamosios atmainos persunktos anglišku žodynu (technologiniai, su anglų kalba patekę tarptautiniai žodžiai).

Indijos anglų kalba, palyginus su dabartine britų anglų kalba, išlaikė daug senosios XVIII–XIX a. leksikos, sintaksės, frazeologijos, plačiai naudojami dūriniai, priesaginė daryba.

Fonologija

Indijos anglų kalbos tarimą paveikė vietinės indų kalbos - hindi, bengalų ir tamilų. Be regioninių skirtumų yra bendrų Indijos anglų kalbos fonologijai būdingų bruožų:

garso /r/ žodžio gale praradimas: flower kaip /flaʊ.ə/, never kaip /nevə/, water kaip /wɔːtə/;
susiaurinamas ir supaprastinamas balsių tarimas: /ɔ/ > /o/, /æ/ ir /ɛ/ kaip /e/, /ɔ/ ir /ɒ/ kaip /a/;
dvibalsis /eɪ/ tariamas kaip /eː/, o /əʊ/ kaip /oː/;
anglų dantiniai priebalsiai /d/ ir /t/ tariami retrofleksiškai kaip [ɖ] ir [ʈ];
vietomis šiaurės Indijoje junginys /st/ tariamas kaip /ʃʈ/ (stop /stɒp/ → /ʃʈap/);
/θ/ ir /ð/ garsai Indijoje neištariami ir dažniausiai pakeičiami [t̪ʰ], [d̪] arba [d̪ʱ] (pvz., thin /θɪn/ → /t̪ʰɪn/);
daugelyje vietų nedaroma skirtis tarp /v/ ir /w/, bei tariama kaip [ʋ];
r tarimas įvairuoja tarp [ɽ], [ɾ] ir [r];
kai kurie mažiau anglų kalbą mokantys kalbėtojai vietoje /f/ taria [pʰ].

Nuorodos

↑ Gerhard Leitner: Das Englische in Indien. In: Rüdiger Ahrens, Wolf-Dietrich Bald, Werner Hüllen (Hrsg.): Handbuch Englisch als Fremdsprache. Erich Schmidt Verlag, Berlin 1995, ISBN 3-503-03067-0, S. 50–51.
↑ Pingali Sailaja: Indian English. Edinburgh University Press, Edinburgh 2009, ISBN 978-0-7486-2595-6, S. 4–5, 111–112.
↑ Gerhard Leitner: Das Englische in Indien. In: Rüdiger Ahrens, Wolf-Dietrich Bald, Werner Hüllen (Hrsg.): Handbuch Englisch als Fremdsprache. Erich Schmidt Verlag, Berlin 1995, ISBN 3-503-03067-0, S. 51, 52.

[1] Gerhard Leitner: Das Englische in Indien. In: Rüdiger Ahrens, Wolf-Dietrich Bald, Werner Hüllen (Hrsg.): Handbuch Englisch als Fremdsprache. Erich Schmidt Verlag, Berlin 1995, ISBN 3-503-03067-0, S. 50–51.

[2] Pingali Sailaja: Indian English. Edinburgh University Press, Edinburgh 2009, ISBN 978-0-7486-2595-6, S. 4–5, 111–112.

[3] Gerhard Leitner: Das Englische in Indien. In: Rüdiger Ahrens, Wolf-Dietrich Bald, Werner Hüllen (Hrsg.): Handbuch Englisch als Fremdsprache. Erich Schmidt Verlag, Berlin 1995, ISBN 3-503-03067-0, S. 51, 52.

[1]

[2]

[3]