Japoniškas siaubo žanras

Japoniškas siaubo žanras, dar vadinamas J-Horror – Japonijos siaubo kūriniai, siauresne prasme – japoniškas siaubo kinas. Iš kitų šalių, ypač Vakarų, japonų siaubo žanras išsiskiria žymiai dažnesniu psichologinio siaubo (psychological horror) naudojimu bei žymiai mažesniu žudynių ir panašių „tiesiogiai“ siaubingų vaizdų akcentavimu. Japoniškame siaubo žanre labai populiarūs vaiduoklių, ypač – moters vaiduoklio motyvai. Taip pat svarbų vaidmenį užima Japonijos folkloras – apsėdimai ir egzorcizmas, yokai pabaisos, yūrei vaiduokliai, pranašystės.

Dabartinis japoniškas siaubo žanras kildinamas dar iš Edo periodu populiarių vaiduoklių istorijų, vadinamųjų kaidan. Jų pačių šaknys yra dar senesnės ir datuojamos Heian laikotarpyje, maždaug IX a.

Populiariausios siaubo kūrinių rūšys Japonijoje yra manga, kinas ir literatūra. Taip pat yra išleidžiama nemažai šio žanro kompiuterinių žaidimų.

Kinas

Amerikiečių siaubo režisierius Eli Roth teigė, kad šiais laikais vieninteliai azijiečių, ypač – japonų režisieriai stato tikrus siaubo filmus. Japoniški siaubo filmai dabar iš tiesų yra vieni reikšmingiausių pasaulio kine, labai dažnai yra kopijuojami ar perstatomi Vakaruose. Žymiausi japonų siaubo režisieriai yra Hideo Nakata („Skambutis“, „Tamsūs vandenys“), Takashi Shimizu („Ju-on“ franšizė), Takashi Miike („Vienas praleistas skambutis“, „Peržiūra“), Kiyoshi Kurosawa („Kairo“), Tsurita Norio („Kakashi“, „Skambutis 0: gimtadienis“), Nobuo Nakagawa. Kai kurie japonų siaubo filmai yra perstatomi ir Pietų Korėjoje ar kitose Azijos šalyse.

Manga ir anime

Tarp žymiausių siaubo mangų patenka „Berserk“ (pagal ją pastatytas anime serialas tokiu pačiu pavadinimu bei statomi filmai), „Battle Royale“ (pagal ją pastatytas vaidybinis filmas tokiu pačiu pavadinimu), „Kakashi“ (taip pat sukurtas filmas tokiu pačiu pavadinimu), „Requiem from the Darkness“ (pagal ją sukurtas anime serialas), „Elfen Lied“ (bei anime serialas tokiu pačiu pavadinimu), „Another“, „Jigoku Shōjo“, ir kitos.

Nuorodos

• J-Horror: an alternative guideArchyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.