Jeff Buckley

Jeff Buckley
Grafitis, skirtas Džefo atminimui pagerbti, Rusija
Biografija
Pilnas vardas	Jeffrey Scott Buckley
Dar žinomas	Scott "Scottie" Moorhead
Gimė	1966 m. lapkričio 17 d. Anaheimas, Kalifornija, JAV
Kilmė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Mirė	1997 m. gegužės 29 d. (30 metų) Memfis, Tenesis, JAV
Žanrai	alternatyvus rokas · folkrokas · soul muzika · bliuzas
Kūrinių kalbos	anglų
Veikla	muzikantas · dainininkas · dainų autorius
Instrumentai	vokalas · , gitara · klavišiniai · mušamieji
Aktyvumo metai	1990 – 1997
Įrašų kompanija	Columbia Records

Džefas Baklis (Jeffrey Scott Buckley, 1966 m. lapkričio 17 d. – 1997 m. gegužės 29 d.) – JAV dainininkas, gitaristas bei dainų autorius. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Džefas Baklis iškilo kaip vienas ryškiausių savo kartos avangardinės scenos atlikėjų Niujorke, susilaukdamas gausaus publikos, kritikų bei kitų muzikantų pripažinimo. 1993 m. gruodį išleistas pirmasis Džefo komercinis įrašas – keturių dainų EP „Live At Sin-é“. Įrašas išleistas kartu su studija „Columbia Records“. Šiame EP Džefas sau akompanuoja elektrine gitara mažoje kavinukėje Ist Vilidžo kvartale, Manhatane, Niujorke.

Vaikystė

1966-ųjų lapkritį Džefas gimė 18-metės Mary Guibert bei 19-mečio kultinio amerikiečių atlikėjo Tim Buckley porai. Pora susituokė, bet neilgai trukus, dar prieš Džefui gimstant, iširo, kadangi Timas norėjo atsidėti savo muzikinei karjerai bei jau turėjo santykių su kitomis moterimis. Mary naujagimis gavo Džefrio Skoto vardą – pirmuoju buvo pavadintas pagal prieš Timą buvusio vaikiną, o antrą – pagal tragiškai žuvusį draugą kaimyną. Pastarasis vardas Mary patiko labiau, tad Džefas užaugo visų vadinamas Skočiu.

Pirmą kartą gitarą į rankas Džefas paėmė būdamas penkerių – Džefo močiutė Anna Guibert ją nupirko kaip dovaną draugei, bet Džefui paprašius, ji sutiko gitarą palikti jam. Nors Džefas ir nemokėjo groti ir ją labiau naudojo kaip žaislą, ne kaip instrumentą, tačiau beveik niekad jos nepaleisdavo iš rankų. Kai Džefui sukako septyneri, jo motina susipažino bei susituokė su Ronu Moorheadu. Pirmaisiais metais santuoka buvo laiminga, Džefas pasiėmė patėvio pavardę ir vadinosi Skotu Moorhedu. Ronas, roko muzikos mėgėjas, Džefą supažindino su įvairiomis šio žanro grupėmis, tarp jų ir Led Zeppelin, kuri buvo viena mėgstamiausių ir labiausiai jo muziką įtakojusių grupių.

Kai Džefui buvo aštuoneri, Mary sužinojo apie netoliese vyksiantį Timo Buckley, biologinio Džefo tėvo koncertą ir nusprendė suorganizuoti sūnaus ir tėvo susitikimą. Kartu su motina priekinėse eilėse vietą gavęs Džefas buvo visiškai sužavėtas Timo atliekamos muzikos. Po pasirodymo, Mary paklausus, ar Džefas norįs susitikti su Timu užkulisiuose, jis pašoko ir, ją pralenkęs, pats vienas nuskubėjo pas tėvą. Ten, tėvo pašauktas „Džefu“, vardu, kuriuo niekad iki tol nebuvo vadintas, sūnus nuskubėjo pas jį. Po šio emocionalaus susitikimo, naujoji Timo žmona Judy pasiūlė Džefui praleisti artėjančias Velykų atostogas kartu su jais. Mary sutiko, ir kitą rytą, sudėjusi Džefo daiktus, jį savaitei nugabeno pas tėvą – į ilgiausiai trukusį bei paskutinį Džefo susitikimą su Timu.

Nepraėjus nė metams, Timas mirė nuo heroino perdozavimo. Džefas nebuvo pakviestas į tėvo laidotuves, o kai mama su patėviu jam pranešė apie nelaimę, Džefas verkė, bet greit nurimo, tarsi Timas būtų buvęs tik tolimas giminaitis. Tuo tarpu Mary bei Rono santuoka pradėjo irti. Jos nepataisė nei naujas šeimos narys – Mary pagimdė sūnų Corey, tačiau nepraėjo daug laiko, ir pora išsiskyrė. Po skyrybų sekė eilė persikraustymų, kurie privertė Džefą laikinai išsikraustyti pas senelius. Sulaukęs paauglystės, įtakotas patėvio pasitraukimo bei nesibaigiančių patyčių mokykloje, Džefas nusprendė pasivadinti savo tikruoju vardu bei pavarde – tuometis Skotas Moorheadas pirmą kartą tapo Džefu Bakliu.

Sulaukęs dvylikos, Džefas nusprendė tapti muzikantu, o keturiolikto gimtadienio proga dovanų gavo savo pirmąją elektrinę gitarą. Nuo to laiko Džefas didelę laisvalaikio dalį leisdavo garažuose kartu su draugais, kur grodavo savo mėgstamų grupių – Rush, Led Zeppelin, Genesis – dainas. Jau tuomet draugai slapčia jam pavyduliavo – Džefas buvo itin talentingas, imituodamas savo muzikinius herojus. Tačiau jiems pasiteiravus, ar jis nepradėsiąs dainuoti, jis visad atsakydavęs, kad planuoja būti tik gitaristu, ne dainininku. Toliau kęsdamas patyčias, Džefas koncertuodavo mokykloje kartu su savo grupe, kur žavėjo publiką grojimo gitara sugebėjimais.

Sulaukęs septyniolikos, Džefas baigė Loaros vidurinę mokyklą ir gavo leidimą mokytis Los Andželo Muzikos Institute. Nors seniai svajojo apie mokymąsi čia, greitai mokslu nusivylė – dalykai, mokomi šioje įstaigoje jau buvo Džefui žinomi. Tačiau, susiradęs daug draugų bei grodamas galybėje grupių, mokslus jis iškentė be didesnių problemų.

Karjera

Po metų baigęs Los Andželo Muzikos Institutą, kurį vėliau pavadino „didžiausiu gyvenime laiko švaistymu“, Džefas pradėjo karjerą padėdamas įvairioms skirtingų žanrų grupėms. Nusprendęs iš Los Andželo persikraustyti į Niujorką, pragyveno dirbdamas padienius darbus bei koncertuodamas pogrindyje – savo grojimą praturtindamas vokalu. Vienas iš Džefo projektų buvo su vietiniu regio atlikėju Shinehead – dirbdamas kartu su juo, Džefas negrojo, o tik pritarė kaip pagalbinis vokalistas. Būdamas Niujorke, Džefas įrašė demo kasetę, pavadintą „Babylon Dungeon Sesions“, kurią išsiuntė įvairioms įrašų kompanijoms. Nesulaukęs jokio atsako, Džefas nusprendė grįžti į Kaliforniją, tačiau vos grįžęs sulaukė pasiūlymo pasirodyti biologinio tėvo Timo Buckley atminimo koncerte Niujorke. Nors jo jausmai tėvo atžvilgiu buvo prieštaringi, pasitaręs su motina Džefas nusprendė pagerbti tėvą pasirodymu, nes vis dar blogai jautėsi nesudalyvavęs jo laidotuvėse.

„Matot, aš šį tą paaukojau savo tėvo atminimui. Techniškai, ši duoklė bus vertinama kaip mano debiutas Niujorke – nors taip iš tikrųjų nebuvo [...] mane vargino tai, kad aš nebuvau jo laidotuvėse, kad niekada negalėjau jam nieko pasakyti. Šitą pasirodymą aš atlikau kaip paskutinę pagarbą jam. Džefas Baklis.

Šv. Onos bažnyčioje Brukline vykęs atminimo koncertas, anot jame dalyvavusių, nebuvo labai ypatingas, iki kol scenoje pasirodė Timo sūnus Džefas. Tarp jo atliktų dainų buvo „I Never Asked to Be Your Mountain“ – daina, skirta paliktai moteriai bei naujagimiui sūnui, bei „Once I Was“ – viena iš populiariausių Timo dainų, kurią Džefas išgirdo pačią pirmąją, būdamas dar penkerių. Koncerte buvęs Nikolas Hill pasakojo dienraščiui New York Times:

Visi čia susirinko švęsti Timo Buckley muziką, o čia buvo kažkas, atrodantis kaip jis, dainuojantis kaip jis, bei turintis tokį pat vokalinį diapazoną. Nikolas Hilas.

Po šio koncerto Džefas žaibiškai išpopuliarėjo. Nepraėjus net savaitei, jis persikraustė atgal į Niujorką, kur pirmadienio naktimis reguliariai grojo Ist Vilidžo Sin-é kavinėje. Neilgai trukus, po galybės atmestų įrašų studijų pasiūlymų, Džefas galų gale pasirašė kontraktą su Columbia Records, su kuriais 1993-iųjų gruodį buvo išleistas pirmasis komercinis įrašas, keturių dainų EP Live At Sin-é, kuriame jau minėtoje kavinėje Džefas akomponavo sau elektrine gitara.

Prieš išleisdamas pirmąjį EP 1993 m. rudenį Džefas, kartu su Mick Grondahl (bosinė gitara), Matt Johnson (būgnai) bei prodiuseriu Andy Wallace pradėjo įrašinėti kūrinius pilnos apimties albumui „Grace“. Studijoje įrašyti 7 originalūs kūriniai (tarp jų „Grace“, „Last Goodbye“) bei 3 „koveriai“ (tarp jų Leonard Cohen „Halleluja“, Benjamin Britten „Corpus Christi Carol“). Gitaristas Michael Tighe tapo nuolatiniu Džefo ansamblio nariu. Kartu su Maiklu, kaip bendraautoriumi, prieš pat albumo išleidimą įrašytas kūrinys „So Real“.

1994-ųjų pradžioje Džefas pradėjo koncertinį turą, skirtą paremti jo gyvo garso albumui. Pilnos apimties studijinis albumas „Grace“ išleistas tų pačių metų rugpjūčio 23 dieną – tą pačią dieną Airijos sostinėje Dubline Džefas pradėjo savo koncertinį turą Europoje. Nors naujai išleistas albumas nesusilaukė milžiniškos šlovės, jis susilaukė nemenko publikos bei kritikų susižavėjimo bei pripažinimo, o trejus metus trukusios gastrolės aplink pasaulį šį vertinimą vis stiprino.

Mirtis

• 
  Misisipės intako Vilko Upės uostas

Tarp 1996-ųjų rudens bei 1997-ųjų pavasario, aprimus gastrolėms su pirmuojų albumu „Grace“, Džefas kartu su grupe pradėjo įrašinėti naują albumą, kuris turėjo vadintis „My Sweetheart The Drunk“. Albumo kurybinis procesas persikėlė į Memfį, Tenesį, kur Džefas, su grupe ir atskirai, intensyviai įrašinėjo naujus kūrinius. Varginantis kūrybinis procesas vargino tiek Džefą, tiek visą likusią grupę bei naujo albumo laukiančią įrašų kompaniją bei gerbėjus, tačiau gauti rezultatai neteikė pasitenkinimo. Džefas nenustojo koncertavęs ir reguliariai pasirodydavo vietinėje scenoje. Pats to nežinodamas, paskutinį kartą jis pasirodė gegužės 27 dieną „Barrister‘s“ bare.

Gegužės 29 dieną į Memfį atskrido likę grupės nariai, su kuriais Džefas turėjo planų trijų savaičių muzikinėms repeticijoms. Tos pačios dienos vakarą Džefas, kartu su gastroliuojančios muzikantų grupės administratoriumi Keitu Foti išėjo spontaniškoms maudynėms su drabužiais vietinėje upėje. Upėje maudytis nutarė tik Džefas, o ant kranto pasilikęs Keitas reguliavo radiją. Norėdamas pastarąją apsaugoti nuo praplaukiančios valties sukelto taškymosi, jis nepastebėjo, kaip verpetas pradangino Džefą, kurio atsisukęs jis daugiau nebematė.

Džefo kūnas buvo rastas Birželio 4 dieną. Po autopsijos Džefo kūne nebuvo rasta jokių svaiginančių medžiagų bei narkotikų, tad Džefo nuskendimas buvo pripažintas kaip atsitiktinis.