Jekabpilis
Jekabpilis latv. Jēkabpils | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Latvija |
Istorinis regionas | Aukšžemė |
Savivaldybė | Jekabpilio savivaldybė |
Įkūrimo data | 1670 (miesto teisės) |
Meras | Leonīds Salcevičs |
Gyventojų | 24 146 |
Plotas | 23 km² |
Tankumas | 1 050 žm./km² |
Altitudė | 78 m |
Pašto kodas | LV-5201; LV-5202; LV-5206 |
Tinklalapis | www.jekabpils.lv |
Kirčiavimas | Jė́kabpilis |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 1187 |
Jekabpilis (latv. Jēkabpils, latg. Jākubmīsts) – miestas Latvijos pietryčiuose, Aukšžemėje, buvusioje sėlių genties teritorijoje.[1] Jekabpilio savivaldybės ir faktiškai Aukšžemės etnografinės srities kultūrinis ir administracinis centras. Įsikūres abipus Dauguvos upės. Svarbus geležinkelių mazgas, geležinkeliai ir plentai į Rygą, Daugpilį, Rėzeknę.
Jekabpilyje yra kraštotyros ir dailės muziejai. Mieste yra UNESCO paveldo objektas – Struvės geodezinio lanko punktas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1237 m. minimas Krustpilis (Dauguvos dešiniajame krante). 1920 metais Krustpilis gavo miesto teises. 1924–1949 m. buvo apskrities centru, o 1950–1962 m. – ir rajono centru. 1670 m. Dauguvos kairiajame krante įkurtas Jekabpilis (vok. Jakobstadt). Miesto įkūrėjas – Kuršo kunigaikštis Jokūbas (latv. Jēkabs, vok. Jakob; valdė 1642–1682). 1962 m. prie Jekabpilio prijungtas Krustpilis.
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIII a. Sėlą užėmę kryžiuočiai pastatė Krustpilio ir Sėlpilio pilis, trukdžiusias lietuvių karinius žygius į šiaurę. Livonijos karo metu žemės, buvusios į dešinę nuo Dauguvos, atiteko Abiejų Tautų Respublikai. 1930 m. Jekabpilio apskrities Neretos, Ritės, Alksniamužės valsčiuose lietuviai sudarė daugiau nei 20% šių apskričių gyventojų.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FK Jēkabpils/JSC (futbolas)
Miestai partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Jekabpilis yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jekabpilis (Jekabpils). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 622 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jekabpils.lv (latvių k.) Archyvuota kopija 2007-02-10 iš Wayback Machine projekto.
|