Kabarginiai
Moschidae | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kabarga (Moschus moschiferus) | ||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Kabarginiai (Moschidae) – porakanopių (Artiodactyla) žinduolių šeima, kurioje 4 rūšys, priklausoančios vienai genčiai (Moschus):
- Himalajinė kabarga (Moschus chrysogaster)
- Muskusinė kabarga (sinonimai sibirinė kabarga, muskusiukas) (Moschus moschiferus). Pav.
- Nykštukinė kabarga (Moschus brezovskii)
- Juodoji kabarga (Moschus fuscus)
Kabarginiai savo kūno forma primena mažus elnius be ragų. Iki XXI a. pradžios elniniai buvo laikomi artimiausi kabarginių giminaičiai, tačiau naujausio filogenetinio tyrimo duomenimis, artimesni dykaraginiams.[1]
Paplitimas ir buveinė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kabarginiai gyvena kalnuotose vietovėse. Viena rūšis aptinkama Himalajuose, kitos – Korėjos, Kinijos, Butano, Šiaurės Vietnamo, Sibiro, Kazachstano ir Mongolijos kalnuotuose regionuose (pavyzdžiui, Altajuje). Daugiausia praleidžia 2500–3500 m aukščiuose virš jūros lygio. Čia jų pasitaiko ir tankiuose miškuose bei krūmynuose.[2]
Prieš 14 milijonų metų kabarginiai egzistavo ir Vidurio Europoje, Vokietijoje buvo aptiktos Micromeryx genties fosilijos.[3]
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgis 70-100 cm, aukštis ties ketera 50–80 cm. Svoris 7-18 kg. Uodega labai trumpa ir stora, ilgis 1,6-6 cm. Kailis dažniausiai rudas, tačiau skirtingoms rūšims skiriasi. Kai kurie individai turi dvi baltas dėmes ant kaklo, o smakras ir ausų vidus balti.[2] Lyginant su elniniais, beragiai, be veido liaukų ir su 1 pora spenių. Patinams būdinga apie 6 cm ilgio ir 2 cm storio liauka, gaminanti kvapiąją medžiagą – muskusą.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Hassanin, Alexandre; Douzery, Emmanuel J. P. (2003-04-01). „Molecular and Morphological Phylogenies of Ruminantia and the Alternative Position of the Moschidae“. Systematic Biology. 52 (2): 206–228. doi:10.1080/10635150390192726. ISSN 1076-836X.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Nowak, R. M. (1999). Walker’s Mammals of the World. pp. 1089–1091. ISBN 0-8018-5789-9.
- ↑ „Paläontologie: Als Hirsche mit Vampirzähnen durch Deutschland streiften“. spektrum.de (vokiečių). October 23, 2017. Nuoroda tikrinta February 28, 2024.