Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija
54°53′39″ š. pl. 23°54′59″ r. ilg. / 54.89417°š. pl. 23.91639°r. ilg.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija | |
Šūkis | Docendo discimus |
---|---|
Įkurtas | 1950 m. gruodžio 29 d. |
Tipas | Valstybinis |
Studentų | 4724 (2012 m.) |
Vieta | Kaunas A. Mickevičiaus g. 9 |
Svetainė | http://www.lsmuni.lt/ |
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinis padalinys, iki 2010 m. – buvęs Kauno medicinos universitetas. Medicinos akademijos centriniai rūmai įsikūrę Kaune, A. Mickevičiaus g. 9.
Pavadinimų kaita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1920 m. Aukštųjų kursų Medicinos skyrius;
- 1922 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas;
- 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas;
- 1940 m. Kauno universiteto Medicinos fakultetas;
- 1950 m. Kauno medicinos institutas;
- 1989 m. Kauno medicinos akademija;
- 1998 m. Kauno medicinos universitetas;
- 2010 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LSMU MA studijų ir mokslinio darbo tradicijos siekia 1920 m., kai Aukštuosiuose kursuose buvo įsteigtas Medicinos skyrius, 1922 m. peraugęs į Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) Medicinos fakultetą.
1922 m. vasario 16 d. atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas Petras Avižonis. Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Veterinarijos (nuo 1936 m. LVA) skyriai. 1933 m. atidaryti naujieji Medicinos fakulteto rūmai A. Mickevičiaus gatvėje (architektas Vladimiras Dubeneckis).
1937 m. Medicinos fakulteto dekano Vlado Lašo iniciatyva pradėtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos, 1940 m. priėmusios pirmuosius ligonius. Tuomet ligoninė turėjo 663 lovas ir buvo viena moderniausių gydymo įstaigų Europoje.
1940 m. rudens semestre pradėta mokymo planus ir visą mokymo sistemą suvienodinti su Sovietų Sąjungos aukštųjų medicinos mokyklų planais ir mokymo sistema. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vėl grįžta prie buvusios studijų tvarkos. Karui pasibaigus, studijos pradėtos pertvarkyti pagal bendras Sovietų Sąjungos aukštosios medicinos mokyklos programas. 1946 m. pereita prie sesijinės egzaminų tvarkos. Pokario metais didelis dėmesys buvo skiriamas politiniams, bendriems teoriniams, medicininiams dalykams ir labai sumažintas specialybės praktinių dalykų dėstymas.
1950 m. Kauno valstybinis universitetas reorganizuotas į Kauno medicinos (KMI) ir Kauno politechnikos (KPI) institutus. 1950 m. gruodžio 29 d. SSRS sveikatos apsaugos ministro įsakymu KMI direktoriumi paskirtas prof. Juozas Kupčinskas. Ši data laikoma savarankiškos aukštosios medicinos mokyklos įkūrimo Kaune data. Medicinos institute įkurti 2 fakultetai: Gydomasis ir Farmacijos-Stomatologijos. 1950–1989 m. KMI parengė 9500 gydytojų, 2300 provizorių, 2200 stomatologų, 67 biofizikus. KMI buvo viena geriausių SSRS aukštųjų medicinos mokyklų, su kuria bendradarbiavo užsienio universitetai ir medicinos mokslo įstaigos.
1989 m. Kauno medicinos institutas tapo Kauno medicinos akademija (KMA). 1990 m. į jos struktūrą grąžintos Akademinės klinikos, 1991 m. – Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai, 1992 m. įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas, įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros, pradėtos reorganizuoti studijas.
Akademija išaugo iki 5 fakultetų: Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, 1990 m. įkurtas Medicinos seserų su aukštuoju mokslu (dab. Slaugos), 1994 m. – Visuomenės sveikatos fakultetas. Fakultetų struktūra atitinka daugumos Europos universitetų programas: įdiegtas studijų laipsniškumo principas, disciplinos dėstomos blokais, ikidiplominės studijos susietos su podiplominėmis. Studijų struktūros reformos buvo baigtos 1995/1996 mokslo metų pradžiai. Jų tikslas – priartinti Akademijos aukštąsias medicinos studijas prie Europos studijų standartų. Ši Akademijos reforma vyko aktyviai talkinant Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos universitetams.
1989–1998 m. KMA parengė 2532 gydytojus, 587 farmacininkus, 846 stomatologus, 364 slaugytojus, 28 visuomenės sveikatos specialistus.
Studijų struktūros reformos baigtos 1995 m. mokslo metų pradžiai. 1998 m. Kauno medicinos akademija tapo Kauno medicinos universitetu (KMU).
2006 m. akademijoje studijavo 4800 studentų, dirbo 7500 įvairių sričių specialistų, daugiau kaip 120 profesorių, 718 mokslo daktarų. Apie 77 % disertacijas apsigynusių daktarų liko universiteto struktūroje. Universitete studijavo studentai iš 20 pasaulio šalių.
2007 m. kovo 6 d. Klinikų miestelyje atidarytas kompleksas, kurį sudaro 400 vietų biblioteka, sveikatos mokslų informacinis centras ir prof. Juozo Kupčinsko skaitykla. Vienos moderniausių Lietuvoje bibliotekos 4 aukštų pastatas suprojektuotas pagal Europos universitetų bibliotekų modelį (arch. Gražinos Janulytės-Bernotienės studija). Komplekse yra 56 kompiuterių salė, 12 vietų mokymo klasė, 40 vietų seminarų ir 72 vietų konferencijų salės. Bibliotekos saugykloje sukaupta apie 700 tūkstančių medicininės tematikos leidinių.
2010 m. kovo 18 d. LR Seimo nutarimu Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija sujungti į Sveikatos mokslų universitetą.[1] Buvę KMU fakultetai sukoncentruoti į Medicinos akademiją.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Fakultetai:
- Farmacijos fakultetas;
- Medicinos fakultetas;
- Odontologijos fakultetas;
- Slaugos fakultetas;
- Visuomenės sveikatos fakultetas.
Institutai:
- Biomedicininių tyrimų institutas;
- Endokrinologijos institutas;
- Kardiologijos institutas;
- Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas.
Kiti padaliniai:
- LSMU ligoninė Kauno Klinikos;
- VšĮ Kauno onkologijos ligoninė;
- Spaudos ir leidybos centras;
- Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus.
Rektoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]KMI:
- 1950–1953 m. – Juozas Kupčinskas;
- 1953–1984 m. – Zigmas Januškevičius;
- 1984–1989 m. – Antanas Praškevičius;
KMA:
- 1989–1991 m. Antanas Praškevičius;
- 1991–2002 m. – Vilius Grabauskas;
KMU:
- 1998–2002 m. – Vilius Grabauskas;
- 2002–2010 m. – Remigijus Žaliūnas;
Kancleriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- nuo 2010 m. – Vilius Grabauskas;
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|