Kepis

Prancūzijos armijos kepis

Kepis (pranc. képi) – žemo cilindro formos kepurė su plokščiu apvaliu viršumi ir snapeliu.

Prancūzijos kepiai

Anksčiau kepiai buvo plačiausia paplitusi Prancūzijos armijos uniforminė kepurė. Kepių pirmtakai atsirado po 1830 m., kai buvo pradėta okupuoti Alžyrą. Tai buvo įvairios lengvos audeklinės kepurės nendriniais karkasais, kurias vadino casquette d’Afrique. šio kepurės buvo alternatyva sunkesniems, audeklu aptrauktiems odiniams kiveriams. Kadangi kepiai buvo lengvesni ir patogesni, juos įtraukė ir į pačios Prancūzijos pėstininkų pulkų kasdieninę uniformą, o mažiau praktiški kiveriai buvo palikti paradinei uniformai.
1852 m. buvo sukurta nauja minkšto audeklo kepurė, skirta naudoti kampanijose ir ne tarnyboje. Šis modelis, vadintas bonnet de police à visière, laikomas pirmu tikruoju kepiu. Šios kepurės snapelis buvo didelis, maždaug kvadrato formos, ir vadintas bec de canard 'anties snapas'. Tas kepis neturėjo pasmakrės dirželio. Tobulinant šį modelį kepis buvo kiek sumažintas, buvo pridėtas pasmakrės dirželis.

Už Prancūzijos ribų kepiai pagarsėjo Krymo karo metu. Po Krymo karo kepius į savo kariuomenių uniformas įtraukė daug kitų šalių, tarp jų – JAV ir Rusija.

1876 m. pasirodė naujas modelis su apvaliu snapeliu. Pirmojo pasaulinio karo metu naudoti kepiai buvo 1886 m. modelio su vėdinimo skylutėmis.

Apie 1900 m. kepis tapo standartine daugelio Prancūzijos karinių dalinių kepure, Prancūzijos kareivio simboliu (kartu su raudonomis kelnėmis, būdingomis 1829–1914 metams). Kepiai buvo paradiniai (su vidinėmis sąstandomis, papuošti plunksnomis ar rutuliukais), ir kasdieniniai. Karininkų rangą rodė auksaspalvės ar sidabraspalvės pynės ant kepių. Kariuomenės rūšis skyrė pagal kepių spalvą. Kavaleristai paprastai dėvėjo kiverius, o raudonus kepius su šviesiai ar tamsiai mėlynomis juostomis nešiojo kareivinėse. Generolai nešiojo (ir dabar tebenešioja) kepius su išsiuvinėtais auksiniais ąžuolo lapais.

1914 m. Prancūzijos kareiviai pradėjo karą dėvėdami kepius. Ryškias spalvas paslėpė melsvai pilkomis užmautėmis, pasirėmę Svetimšalių legiono ir kitų Šiaurės Afrikos dalinių pavyzdžiu – šie jau senai kepius lauko sąlygomis nešiojo su baltomis, o vėliau – chaki spalvos užmautėmis. 1915 m. priėmus dangaus mėlynumo uniformas ir plieninius Adriano šalmus, kurie turėjo pakeisti lengvai pastebimas karo pradžioje naudotas taikos metų uniformas, kepius pakeitė sulankstomos pilotės. Ne fronto linijose karininkai ir toliau nešiojo kepius.

Po karo kepiai vėl grįžo į taikos metų Prancūzijos armiją. Svetimšalių legionas po 1920 m. vėl ėmė nešioti pradžioje raudonai mėlynus kepius, o nuo 1939 m. – su baltomis užmautėmis. Dauguma Prancūzijos dalinių vėl ėmė nešioti kepius, kurių spalvos simbolizavo kariuomenės rūšis. Kepiai buvo stačiais šonais ir aukštesni, nei tradicinės minkštos kareiviškos kepės. Tokie kepiai karo metams netiko, ir po 1940 m. juos mažai kas nešiojo, išskyrus karininkus. Išimtis buvo Svetimšalių legionas, kurio tik vienas dalinys anksčiau dėvėjo kepius, o dabar kepiai pasidarė legiono simboliu.

• 
  Prancūzų istorikas Augustin Cochin fronte (1916 m.)
• 
  Generolas Š. de Golis (1942 m.)

Dabartiniai Prancūzijos kepiai

Po 1991 m. Persų įlankos karo buvo nutarta Prancūzijoje panaikinti šauktinių kariuomenę ir kariuomenę komplektuoti tik savanoriais. Ta proga keitėsi uniformos, ir uniformose vėl pasirodė įvairūs tradiciniai uniformų elementai. Taip vėl pasirodė ir kepiai, kuriuos dabar dėvi visų rangų kariškiai įvairiomis progomis. Prancūzijos Nacionalinė policija atsisakė savo tamsiai mėlynų kepių ir priėmė naują žemą kepurę su snapeliu, nes kepiai pernelyg nepatogūs automobiliuose.

Prancūzijos muitininkai (douaniers) ir žandarai tarnyboje ir toliau dėvi kepius. Armijoje kepiais labiausiai išsiskiria Svetimšalių legionas, kurio karius dėl būdingų kepurių kartais vadina Képis blancs 'baltieji kepiai'. Ankstesnieji kavalerijos daliniai dėvi žydrus kepius su raudonais viršumis ir sidabrinėmis pynėmis (karininkų) bei ženklais. Artileristų kepiai tamsiai žali su raudonais apvadais, linijinių pėstininkų – tamsiai mėlyni su raudonais viršumis, medikų – tamsiai raudoni su raudonais viršumis. Karininkų tamsiai mėlyni kepiai iš tikrųjų atrodo praktiškai juodi.

• 
  Pulkininkas (2005 m.)
• 
  Svetimšalių legiono rikiuotė
• 
  Jūrų pėstininkas dūdmaišininkas
• 
  21-asis jūros pėstininkų pulkas parade (2008 m.)

Kariuomenės rūšis	Šonų spalva	Viršaus spalva	Pynė ir atskyrio ženklai
Pėstininkai, zuavai & Chasseurs parašiutininkai	tamsiai mėlyna	raudona	auksaspalvė
Tirailleurs	žydra	raudona	auksaspalvė
Šturmo parašiutininkai, šturmo komandosai Tiekimo ir kvartirmeisterių korpusas	tamsiai mėlyna	raudona	sidabraspalvė
kirasirai, dragūnai, husarai, tankai & Matériel	žydra	raudona	sidabraspalvė
Pėstininkai Chasseurs	juoda	tamsiai mėlyna	sidabraspalvė
Sipahiai	žydra	raudona	auksaspalvė
Artilerija, jūrų pėstininkai	tamsiai mėlyna	tamsiai mėlyna	auksaspalvė
Pionieriai ir orkestrai	juoda	juoda	auksaspalvė
Svetimšalių legionas	balta (eiliniai ir kapralai) tamsiai mėlyna (seržantai ir karininkai)	balta (eiliniai ir kapralai) raudona (seržantai ir karininkai)	auksaspalvė (pėstininkai) sidabraspalvė (cavalry)
Armijos aviacija	mėlyna	mėlyna	auksaspalvė
Medikų korpusas	tamsiai raudona	raudona	auksaspalvė
Farmacininkų korpusas	žalia	raudona	auksaspalvė
Veterinarų korpusas	purpurinė	raudona	sidabraspalvė
Odontologų korpusas	ruda	raudona	auksaspalvė

Kitų šalių kepiai

Tokios kepės kartais priskiriamos kepiams. Rekonstruota JAV Pilietinio karo laikų apranga.

Kartais kepiams priskiria JAV kariuomenės naudotas Pilietinio karo laikų kepures, kurios atsirado paveiktos prancūziškų kepių, tačiau savo sandara yra kepės. Oficialiai jas vadino forage cap ('furažinės kepurės').

Vatikano žandarmerijos kepis

Prancūziško stiliaus kepių praktiškumas ir pigumas XIX a, antroje pusėje išpopuliarino kepius kaip karines kepures. Belgijos kariuomenė priėmė būdingus aukštus kepius. Tokius aukštus juodus kepius su sidabru Belgijos žandarai nešiojo iki XX a. 6-to dešimtmečio. Daugelio Lotynų Amerikos valstybių armijos naudojo beveiki prancūziško tipo kepius XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.

To laikotarpio Graikijos armija nešiojo tamsiai mėlynus ar žalius (kavalerija) kepius. 1910 m. ėmus naudoti slepiamąją uniformą graikų kepiai pasidarė chaki spalvos. Karininkų ir puskarininkių mokyklų kursantų paradinė uniforma iki šiol turi kepius.

Baigiantis spalvingų karinių uniformų epochai (kuri baigėsi Pirmuoju pasauliniu karu) kepius naudojo Danijos, Portugalijos, Nyderlandų, Italijos, Rumunijos kariuomenės. Japonijos kariuomenėje prancūziško stiliaus kepius nešiojo vyresnieji karininkai (paradinė uniforma), žandarai ir kariniai orkestrai. Norvegijos kariuomenė naudojo kepius iki Antrojo pasaulinio karo, o karininkų mokyklų kursantų uniforma kepius turi iki šiol.

Šveicarijoje kepiai buvo vyresniųjų puskarininkių ir karininkų paradinės uniformos dalis iki 1995 m. Šveicarijos ginkluotųjų pajėgų reformos. Nuo tada kepius nešioja tik aukštieji karininkai pradedant brigados generolu.

Švedija kepio tipo, bet minkštas kepures naudojo su keliomis uniformomis. Dažniausias buvo pilka kepurė mössa m/23, kurią dėvėjo su 1923 m. pavyzdžio pilka lauko uniforma ir mėlyna kepurė mössa m/1865-99. Panašias kepures iki šiol nešioja Švedijos leibgvardiečiai.

Istoriniai Prancūzijos priešininkai Vokietija ir D. Britanija vengė naudoti kepius (D. Britanija kepius trumpai XIX a. naudojo Indijoje), vietoj jų naudojo kiverius. Galbūt to priežastis buvo ne tiek patriotizmas, kiek praktinis poreikis, nes lengviau mūšio lauke atskirti savo ir priešininko kareivius iš silueto.

Prancūzijos Indijoje (Pondicherry, Yanam, Karaikal ir Mahe) kepius dėvėjo policininkai, kurių ten buvo dvi rūšys. Tvarką palaikę čiabuviai policininkai nešiojo ryškiai raudonus kepius, o ginkluotoji policija – mėlynus kepius. Indijai atgavus nepriklausomybę buvusios Prancūzijos kolonijinės teritorijos tapo Indijos sąjungine teritorija (dabartinis pavadinimas Puducherry), bet policininkai ir toliau nešioja raudonus kepius, kas rodo kultūrinė regiono specifiką.