Kinezinas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Kinezinas – eukariotinių ląstelių judinamasis baltymas, judantis išilgai mikrovamzdelių ATP hidrolizės būdu.

Iš kalmaro gigantiškųjų aksonų 1985 m. buvo išskirtas baltymas kinezinas. Kinezinas (molekulinė masė apie 600 kDa) yra vienas iš daugelio kinezinų šeimos baltymų, būdingų tam tikroms ląstelėms.

Didelę kinezino molekulę sudaro keletas skirtingų domenų:

dvi globulės formos galvutės, lemiančios judėjimą,
savotiškos formos uodegėlės, jungiančios pernešamą krovinį,
išlinkęs stiebelis, veikiantis tarsi vyriai.

Sunkiosios kinezino grandinės apsivynioja viena apie kitą ir sudaro stiebelį; judėjimą lemiančios galvutės jungiasi su mikrovamzdeliu, o uodegėlės – su kroviniu. Kinezinų galvutės yra panašios, nes atlieka tą pačią funkciją judėdamos išilgai mikrovamzdelio. Uodegėlės yra labai skirtingos. Jos skirtos sąveikai su tam tikro rūšies kroviniu (pernašos pūslelėmis, endosomomis, sekrecijos grūdeliais, lizosomomis, baltyminėmis struktūromis).

Kaip ir kitų judinamųjų baltymų, kinezino veikla priklauso nuo ATP hidrolizės. Kinezino judėjimo mirkovamzdelių „bėgiais“ greitis priklauso nuo ATP koncentracijos (didžiausias greitis apie 900 nm/sek.). Esant mažai ATP koncentracijai, kinezinas juda atskirais žingsniais. Žingsnių ilgis (8 nm) atitinka tubulino dimero dydį. Kinezinas juda nuo mikrovamzdelių (-) galo į (+) galą. Nervinių ląstelių aksonuose visi mikrovamzdeliai išsidėsto poliškai. Tai suteikia poliškumo visai ląstelei: mikrovamzdelių (-) galai yra atsukti į ląstelės centrą, o (+) galai – nutolusį nuo jo aksonų galą. Kinezinas perneša krovinius anterogradine kryptimi – iš ląstelės centro į jos kraštą.