Kornetas (varinis)
.png)
Kornetas (angl. cornet, iš vid. angl. cornette, šis iš vid. pranc. cornet, o šis iš lot. cornu 'kornas; ragas') – varinis pučiamasis instrumentas, labai panašus į trimitą, bet besiskiriantis nuo šio kompaktiškumu, kūgišku praplatėjimu ir švelnesniu tonu. Nesusijęs su mediniu dūdišku viduramžių, renesanso ir baroko laikų kornetu.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kornetas buvo sukurtas apie 1820 m. perdirbus pašto ragą. Atskiros instrumentinės kornetų partijos pirmą kartą atsirado XIX a. prancūzų kompozitorių kūriniuose.[1]
Šis instrumentas nebūtų buvęs sukurtas, jei Heinrich Stölzel ir Friedrich Blühmel nebūtų patobulinę stūmoklinio vožtuvo. XIX a. pradžioje šie du instrumentų meistrai praktiškai vienu metu išrado šią vožtuvų rūšį, kuri naudojama ir dabar. Jie kartu kreipėsi patento ir gavo jį dešimčiai metų.
Pirmasis ryškus korneto virtuozas buvo Jean-Baptiste Arban, kuris kruopščiai ištyrė kornetą ir 1864 m. paskelbė studiją „La grande méthode complète de cornet à piston et de saxhorn“, kurią paprastai vadina „Arbano metodu“.[2] Iki XX a. pirmos pusės muzikos ansambliuose trimitas ir kornetas buvo naudojami greta. Simfoniniuose repertuaruose dažnai būdavo atskiros trimitų ir kornetų partijos. Tobulinant šiuos instrumentus jie ėmė atrodyti ir skambėti vis panašiau. Šiuolaikiniais kornetais yra grojama britiško stiliaus varinių pučiamųjų ir simfoninėse pučiamųjų grupėse. Jie reikalingi kai prireikia švelnesnio garso.[3]
Kornetais (angl. cornetto) vadinami ir senoviniai mediniai pučiamieji instrumentai (kurių tarpe yra ir serpentas). Pvz., 11-ame „Encyclopædia Britannica“ leidime serpentai vadinami „old wooden cornets“ ('seni mediniai kornetai').[4] Visi instrumentų pavadinimai kornetas kilę iš romėnų pučiamojo instrumento korno (lot. cornu). Kornas buvo pašto rago pirmtakas, iš kurio kilo, pvz., kornetas, naudotas signalams mūšio lauke perduoti.[3]
Ankstyvuosius varinius kornetus su Stölzel vožtuvėliais kartais vadino ir angl. cornopean.
Ryšys su trimitu
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kornetas buvo sukurtas 1814 m. pašto rage įtaisius vožtuvus. Vožtuvai leido melodiškai groti korneto registre. Trimituose naujai sukurtus vožtuvus ėmė naudoti vėliau. Kompozitoriai apie 100 metų trimitams ir kornetams rašė skirtingas partijas. Trimitai grodavo fanfariškus pasažus, o kornetai – labiau melodingus pasažus. Šiuolaikinių trimitų vožtuvai leidžia groti tokias pačias natas ir pirštuotes (aplikatūras) kaip ir kornetais.[5]
Kornetai ir trimitai, pagaminti groti tuo pačiu muzikiniu raktu (paprastai B♭ ), groja to paties aukščio garsus, grojimo abiem instrumentais technika beveik identiška. Tačiau kornetai ir trimitai nėra visiškai tapatūs, kadangi skiriasi tembru. Egzistuoja ir E♭ soprano kornetai, naudojami varinių pučiamųjų grupėse, kurių aukštis kvarta didesnis už standartinį B♭ .
Skirtingai negu trimitas, kurio kanalas cilindrinis iki paplatėjusios dalies, korneto vamzdis daugiausia kūgiškas, prasidedantis labai siaura dalimi ties pūstuku ir palaipsniui platėja iki ryškiai varpiškai platėjančios dalies. Pagal 1913 m. E. A. Couturier patentą kornetai gali turėti tolygiai kūgišką vamzdį. Dėl vamzdžio kūgiškumo kornetai pasižymi būdingu šiltu švelniu tonu, kuris skiriasi nuo skvarbesnio trimitų garso. Dėl kūgiškumo kornetu galima mikliau groti greitus pasažus, tačiau dažnai sunkiau išlaikyti reikalingą garso aukštumą.[3] Kornetus dažnai pasirenka pradedantys muzikantai, nes juos lengviau laikyti, kadangi jų masės centras yra arčiau muzikanto.
Korneto pūstukas turi trumpesnį ir siauresnį stiebelį negu trimito, kuris telpa į siauresnę korneto pūstuko movą. Korneto pūstuko taurelė paprastai gilesnė negu trimito.[4]
Vienas iš korneto variantų yra trumpas tradicinis kornetas, dar vadinamas angl. Shepherd's Crook tipo modeliu. Jie dažniausiai turi didelį vamzdį, jų garsas sodriai švelnus. Ilgieji kornetai paprastai turi mažesnį vamzdį ir ryškesnį garsą, jie panašesni į trimitus. „Shepherd’s Crook“ tipo kornetus labiau vertina kornetininkai tradicionalistai. Ilgieji kornetai plačiai naudojami JAV simfoninėse pučiamųjų grupėse, bet gerokai rečiau – britiškojo tipo varinių pučiamųjų ir simfoninėse pučiamųjų grupėse.[6][7]
-
Soprano kornetas -
Connie Jones groja ilguoju kornetu -
Valtornos pavidalo kornetas (XIX a.)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Encyclopaedia Britannica, Micropedia, Volume III, William Benton, Chicago Illinois, 1974, p. 156
- ↑ Method for Trumpet, Jean-Baptiste Arban, Carl Fisher & Co, NY, NY 1982
- ↑ 3,0 3,1 3,2 The American History and Encyclopedia of Music, W.C. Hubbard (ed.), „Musical Instruments“, George W. Andrews, Irving Square, NY, NY, 1924
- ↑ 4,0 4,1 Encyclopaedia Britannica, Hugh Chisolm (ed.), NY, NY, 1911, p. 675
- ↑ The Technique of Orchestration, Kent Wheeler Kennan, Prentice Hall, NY, NY 1952
- ↑ Advertisement for the „King“ Long Model Cornet, H.N. White Company, Cleveland, Ohio, 1911
- ↑ Advertisement for the „King“ Large Bore Model Cornet, H.N. White Company, Cleveland, Ohio, 1911