Kosmoso tyrinėjimai
Kosmoso tyrinėjimai – kosminės erdvės atradimai bei tyrimai naudojant įvairias kosmoso tyrimų technologijas. Kosmoso tyrimai atliekami tiek žmogaus valdomais, tiek nepilotuojamais kosminiais erdvėlaiviais.
Kosmoso tyrinėjimai politiškai dažnai būna naudojami norint parodyti šalies galią. Tai ypač buvo juntama Šaltojo karo metu tarp JAV ir tuometinės Tarybų Sąjungos. Toks varžymasis tarp šių šalių buvo vadinamas kosminėmis lenktynėmis. Tuo metu 1957 m. spalio 4 d. Tarybų Sąjunga paleido pirmąjį dirbtinį palydovą Sputnik 1 į Žemės orbitą, o 1969 m. liepos 20 d. JAV kurtas erdvėlaivis Apollo 11 pirmasis pasiekė Mėnulio paviršių.
Tarybų Sąjungos kosmoso tyrinėjimų programa įgyvendino didžiąją dalį kosmoso tyrimų pasiekimų – pirmasis žmonių pakilimas į kosmosą (1961 m.), pirmasis išėjimas į atvirą kosmosą (1965 m.), pirmasis automatinis nusileidimas ant kito objekto (1966 m.) ir pirmosios kosmoso stoties paleidimas (1971 m.).
XXI a. Kinija pradėjo sėkmingas kosmoso misijas, tuo tarpu ES, Japonija ir Indija taip pat planuoja žmogaus misijas į kosmosą. Kinija, Rusija, Japonija ir Indija bendrai prisidėdavo prie kitų misijų į Mėnulį, o ES prisideda prie misijų tiek į Mėnulį, tiek į Marsą. Paskutiniame XX a. dešimtmetyje padidėjo privačių kompanijų susidomėjimas skrydžiais į kosmosą, taip atsirado kosmoso turizmas. 2001 m. pirmuoju kosmoso turistu tapo amerikietis Dennis Tito. 2012 m. kelios privačios kompanijos siūlo įvairių trukmių ir kainų misijas į kosmosą.[1]