Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas
| Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas | |
|---|---|
bataliono emblema | |
| Veikimo laikas | 2018 m. birželio 10 d.–dabar |
| Valstybė |  Lietuva
|
| Pavaldus | Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ |
| Rūšis | pėstininkų batalionas |
| Yra dalis | Lietuvos ginkluotosios pajėgos |
| Būstinė | Šiauliai |
| Šūkis | „Tau, tėvų žeme!“ (lot. „Tibi, terra patrum!“) |
| Vadovybė | |
| Vadas | plk. ltn. Mindaugas Spėčius |
| Štabo viršininkas | mjr. Justinas Bolys |
| Vyriausiasis puskarininkis | srž. mjr. Darius Senuta |
| Simbolika | |
| Bataliono vėliava | 
|
Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karinis dalinys, esantis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija" sudėtyje.[1]
Pagrindinė bataliono funkcija ir uždaviniai – būti pasirengus ginti Lietuvos valstybės teritorinį vientisumą, palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose, taip pat padėti visuomenei ekstremalių situacijų atvejais.
Uždavinys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas vykdo karinį rengimą tam, kad gavęs įsakymą su pavaldžiais ir priskirtais padaliniais gebėtų atlikti persidislokavimą į nurodytą operacijų rajoną (karinę teritoriją), vykdyti gynybines užduotis su tikslu neleisti priešiškoms pajėgoms dominuoti bei kontroliuoti kritinės vietovės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šeštasis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pulko įkūrimo data laikoma 1918 m. gruodžio 5 d., kai buvo išleistas įsakymas, patvirtinantis Antrojo pėstininkų pulko suformavimą. Šeštasis pulkas buvo sudarytas iš Antrojo pulko I bataliono. Pulko kariai 1919 m. sausio - birželio mėn. kovėsi su Raudonąja armija Jiezno kautynėse, prie Žiežmarių, Subačiaus. Birželio mėn. batalionas buvo pavadintas Atskiruoju Marijampolės batalionu, kuris dalyvavo kautynėse su bolševikais, privertęs juos atsitraukti už Dauguvos. Spalio 6 d. Marijampolės batalionas buvo išsiųstas į Šeduvą kovoti su bermontininkais, vėliau batalionas, pavadintas Šeštuoju pėstininkų pulku, perdislokuotas į Kėdainius.
1920 m. lapkričio 20 d. batalionui suteiktas Šeštojo pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margirio pulko vardas.
1920 m. pulkas dalyvavo kautynėse su lenkais, kur buvo išskaidytas į mažesnius karinius vienetus, kovojo dažniausiai įvairių junginių sudėtyje. Pasibaigus kariniams veiksmams, pulkas buvo dislokuotas Alytuje, o 1926 m. rugpjūčio 31 d., mažinant karines pajėgas, išformuotas. 1934 m. Klaipėdoje atkurto pulko branduoliu tapo vienas iš Septintojo pėstininkų pulko batalionų. 1939 m. pulke buvo du batalionai, tarnavo 1300 karių.
1937 m. pulkui įteiktoje vėliavoje buvo įrašas „Tau, tėvų žeme“. 1939 m. kovo mėn. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, pulkas persikėlė į Plungę, jo II batalionas buvo dislokuotas Telšiuose. Įėjo į Trečiosios pėstininkų divizijos sudėtį.
Vadai:
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919 m. Jurgis Butkus
- 1925-1926 m. pulkininkas Kazys Sprangauskas
- 1934 m. Generalinio štabo pulkininkas Juozas Lanskoronskis
- 1937 m. pulkininkas Jonas Andrašūnas
- 1937 m. pulkininkas Antanas Breimelis
- 1939 m. pulkininkas Jonas Andrašiūnas
- 1940 m. pulkininkas leitenantas Balsys Namajuška
Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2018 m. birželio 10 d. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, kylančias grėsmes saugumui beik vykdant šalies tarptautinius įsipareigojimus NATO bei vystant Motorizuotojų pėstininkų brigadą „Žemaitija", įsteigiamas kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas.
Batalionas pavadintas kunigaikščio Margirio vardu, laikantis tradicijos šiandieninės kariuomenės pėstininkų batalionus vadinti tarpukario kariuomenės pulkų vardais. Šis naujai įsteigtas batalionas pavadinimą paveldėjo iš anuomet veikusio Šeštojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio (Margirio) pulko.[2]
2020 m. birželio 11 d. Šiaulių Prisikėlimo aikštėje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu batalionui įteikta kovinė vėliava.[3]
2021 m. batalionui Radviliškyje pastatytos naujos modulinių konstrukcijų kareivinės, kurių plotas siekia 2500 m².[4]
Vadai:
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- plk. ltn. Ramūnas Liaučys (2018 m. liepos 16 d. – 2021 m. vasario 4 d.)
- plk. ltn. Deimantas Čyžius (2021 m. birželio 21 d. - 2023 m. liepos 19 d.)
- plk. ltn. Mindaugas Spėčius (2023 m. liepos 20 d. - dabar.)
Simbolika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ženklas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. balandžio 17 d. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis savo įsakymu Nr. V-302 patvirtino Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono tarnybos ženklą. Žaliame skyde, apvestame geltonu ir juodu apvadu, įkomponuotas pakeltas kalavijas, apgaubtas geltona besiplaikstančia liepsna. Pakeltas kalavijas simbolizuoja begalinį karių ryžtą priešintis, ugnis – nuo senovės žinoma kaip gynėja nuo tamsos ir blogio. Žalia spalva – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų spalva.
Kovinė vėliava
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2020 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis savo įsakymu Nr. V-424 patvirtino Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono kovinės vėliavos etaloną.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ Minės 4-ąsias brigados „Žemaitija“ įsteigimo metines. Atvira Klaipėda. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionui įteikta kovinė vėliava. Miesto naujienos. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ Margirio pėstininkų batalionui pastatytos naujos kareivinės. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas Archyvuota kopija 2023-07-26 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
.png){kind=small}
.png){kind=small}
