Kvarcinis smėlis
Kvarcinis smėlis – smėlis, kuriame yra > 90 % kvarco.
Lietuvoje kvarcinio smėlio yra vendo, kambro, devono, paleogeno, neogeno, kvartero sistemose. Devono kvarcinis smėlis yra viršutinio aukšto Šventosios svitoje (pvz., Anykščių, Ukmergės raj.); kvarcinio smėlio sluoksnių storis 1–5 m. Smėlis pilkšvas ir baltas. Jame vyrauja 0,1–0,4 mm skersmens grūdeliai (vid. 85 %), kvarco yra iki 98 %).
Anykščių apylinkėse yra neogeno kvarcinio smėlio. Jis slūgo po kvartero nuogulomis ten, kur neogeno periodo mioceno ir plioceno laikotarpiais vandens tekmės, ardžiusios vid. devono Upninkų ir viršutinio devono Šventosios svitų smėlingas uolienas, gausiai prinešė kvarco grūdelių ir juos suklostė. Anykščių telkinio klodo storis 1,0–13,8 m. (vid. 4,6–7,2 m); kvartero dangos storis 1,6–13,3 m (vid. 4,2–8,4 m.). Smėlis baltas ir šviesiai pilkas, smulkiagrūdis (82 % sudaro 0,1–0,5 mm skersmens grūdeliai). Kvarcas sudaro 90–99, vid, 97,9 %. Anykščių telkinio balansiniai ištekliai 9,1 mln. t (1985 m.), sodrinamas flotacijos būdu Anykščių statybinių medžiagų kombinato „Kvarco“ ceche, tiekiamas stiklo fabrikams ir kt. įmonėms, kurios iš jo gamina langų, baldų ir techn. stiklą, stiklo tarą, kineskopų stiklą, įvairius indus.
Neogeno dar yra ir kitur (Musnininkų, Vilniaus, Turgelių, Druskininkų gręžiniai), tačiau palyginti giliai. Kvartero sistemoje stiklo pramonei tinkamiausias yra senojo aliuvo kilmės. Iki 1983 m. jis buvo kasamas Žemosios Veržės telkinyje ir naudojamas daugiausia stiklo tarai gaminti. Tai vidutingrūdis ir smulkiagrūdis smėlis, kuriame 0,05–0,3 mm skersmens grūdeliai sudaro vidutiniškai 72 %.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarybų Lietuvos enciklopedija, II tomas.