Lapus metantys augalai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rudenį nukritę klevo lapai

Lapus metantys augalai – augalai, kurie dalį metų būna be lapų. Paprastai šis terminas taikomas medžiams ir krūmams. Vidutinių platumų bei subarktiniuose regionuose augalai numeta lapus prieš žiemos laikotarpį, o tropiniuose kraštuose – sausuoju laikotarpiu. Lapus metančių augalų priešingybė – visžaliai augalai, kurie savo lapijos vienu metu nemeta.

Daugelio lapus metančių augalų lapai prieš juos numetant įgauna ryškias spalvas (geltoną, oranžinę, raudoną, purpurinę). Lapų pigmentacija pakinta dėl augalo pašalinamų kenksmingų medžiagų. Vidutinių platumų zonoje lapų kritimas prasideda rudenį ir paprastai intensyviausias būna spalio – lapkričio mėnesiais (priklauso nuo regiono padėties, vyraujančių orų, medžių rūšies). Lapų kritimą paskatina šalnos ir stiprūs vėjai.

Dalis medžių ir krūmų prieš vėl sulapuodami sužydi, kad lapai neužstotų vėjo (vėju apdulkinamiems augalams) ar priėjimo vabzdžiams (vabzdžių apdulkinamiems augalams). Tačiau tokie augalai gali nukentėti nuo šalnų ir nesubrandinti sėklų.

Lapų metimas apsaugo augalus nuo nepalankių žiemos sąlygų, nes didelis lapų paviršius žiemą mažina medžių atsparumą stipriems vėjams bei sniego ar ledo dangos svoriui, be to, per žiemą lapai žūtų dėl išdžiūvimo – sausame šaltyje užšalęs lapų audinių ledas išgaruoja (sublimacija).
Tropiniai lapus metantys augalai tokiu būdu saugo drėgmę sausuoju sezonu.