Letaso ežeras
| Letaso ežeras | |
|---|---|
 | |
| Vieta |  Vanuatu
|
| Plotas | 19 km² |
| Kilmė | vulkaninė |
| Vidutinis gylis | 42 m |
| Didžiausias gylis | 350 m |
| Tūris | 0,8 km³ |
  Letaso ežeras | |
| Koordinatės | 14°17′0″ p. pl. 167°32′0″ r. ilg. / 14.28333°š. pl. 167.53333°r. ilg. |
Letaso ežeras[1] (angl. Lake Letas) – didžiausias Vanuatu ir Okeanijos salyno (išskyrus Naująją Gvinėją)[2] gėlavandenis ežeras, kuris telkšo vulkaninės Gaua salos centre. 2004 m. įtrauktas į preliminarų UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[3]
Ežeras yra U formos ir iš visų pusių (išskyrus pietvakarinę) supa Gharato kalną. Ežero ilgis pietų šiaurės kryptimi apie 9 km, plotis – apie 6 km, o plotas – 19 km². Letas telkšo 20 km skersmens saloje, maždaug 600 m aukštyje virš jūros lygio. Didžiausias gylis apie 350 m.[3] Ežeras priskiriamas prie gėlavandenių kraterinių ežerų, kurio temperatūra siekia 32° C (todėl jame gali išgyventi tik unguriai ir krevetės).[4] Ežero vanduo neskaidrus, šiek tiek žalsvo atspalvio. Vanduo iš ežero išteka rytinėje pusėje, ir už 3 km pasiekia Siri krioklį, o po to įteka į Mbe Solomul upę, kol galiausiai išteka į Ramujį vandenyną.
Aplink ežerą lizdus suka stambūs vandens paukščiai. Kadangi ežerą supa pelkynai, aplink jį auga daugybė pelkinių augalų, tarp kurių išskiriami sagai (Metroxylon warburgii) ir pelkinės palmės. Tarp kitų augalų galima išskirti Hibiscus tiliaceus, skirtingas Heliconia rūšis ir Cyathea lunulata. Be to Leto apylinkėse užregistruota 19 endeminių augalų rūšių, 39 rūšys paukščių, iš kurių du trečdaliai endeminių, dvi rūšys driežų.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžiai. Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Lètaso ẽžeras.
- ↑ David Esrom. „Lake Letas“ (PDF) (anglų). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-04-21. Nuoroda tikrinta 2010-11-25.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 „Lake Letas“ (anglų). UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2010-11-25.
- ↑ „Republic of Vanuatu environmental profile“ (anglų). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-04-21. Nuoroda tikrinta 2010-11-25.