Location via proxy:   [ UP ]  
[Report a bug]   [Manage cookies]                
Pereiti prie turinio

Loulanas

Koordinatės: 40°31′40″ š. pl. 89°50′30″ r. ilg. / 40.52778°š. pl. 89.84167°r. ilg. / 40.52778; 89.84167
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Loulanas
Kroranas, Kroraina, Šanšanas, Nafupo

Loulano griuvėsiai
Loulanas
Loulanas
Koordinatės 40°31′40″ š. pl. 89°50′30″ r. ilg. / 40.52778°š. pl. 89.84167°r. ilg. / 40.52778; 89.84167
Vieta Kinija, Sindziangas, Bajangolo mongolų autonominė prefektūra
Regionas Rytų Turkestanas
Istorija
Medžiaga nedegtas molis
Pastatytas ~XIX a. pr. m. e.
Sugriautas ~V a.
Tauta tocharai, gandharai, sogdai, tibetiečiai, kinai
Informacija
Kasinėjimų datos 1906, 1914, 1979–1980 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka

Loulanas (kin. 楼兰, pinyin: Lóulán) arba Kroraina (uig. كروران = Kroran) – oazė ir joje buvęs miestas (gyvenviečių santalka) bei karalystė Rytų Turkestane, dabartinio Sindziango (KLR) pietryčiuose, Lobnoro dykumos šiaurinėje dalyje, netoli buvusio Lobnoro ežero kranto.

Vietovė buvo gyvenama bent nuo XIX a. pr. m. e., čia rastos vadinamosios „Tarimo mumijos“. Pirmieji šio krašto gyventojai, matyt, buvo indoeuropiečiai tocharai. Ši oazė buvo prie svarbios šilko kelio trasos, tarp Dunhuango (Gansu koridorius) bei Korlos (prie Tianšanio). Taip pat per Čarklyką jungėsi su Hotanu ir Jarkandu.

Loulanas pirmąsyk kinų šaltiniuose minimas 126 m. pr. m. e. – jį, kaip vieną iš užkarautų žemių, laiške hanių imperatoriui mini Šiognu karalius. Iki II a. dėl Loulano, kaip strateginio taško svarbiame prekybiniame kelyje, nuolat galynėjosi kinai ir Šiognu. 108 m. pr. m. e. Loulano karalių įkaitu paėmė haniai, bet nesugebėjo priversti atiduoti karalystės. 77 m. pr. m. e. kinų pasiuntiniai slapčia nužudė Loulano karalių, o jo vietoje paskirtas karaliaus brolis, kuris tapo hanių marionete. Tada valstybė pervadinta Šanšanu. Vėliau miestas tapo svarbiu budizmo kultūros centru, bet V a. buvo nusiaubtas klajoklių ir apleistas.

Pirmieji Loulano gyventojai tocharai kalbėjo indoeuropietiška tocharų kalba, jos krorainiška tarme (tocharų C kalba). Tačiau vėliau į Loulaną ėmė keltis žmonės iš Gandharos, augo Kušanų imperijos įtaka, todėl jau III a. čia paplito Gandharos prakritas, užrašytas kharošthi raštu. Bet gandhariškuose įrašuose dar randama nemažai tochariškų žodžių.

Pirminis vietovės pavadinimas buvęs Krorenas (Krorän) arba Kroraina, pagal kurį pritaikytas ir kiniškas pavadinimas (sen. kin. *glu-glân). VII a. buvęs miestas kinų vienuolio paminėtas kaip Nafupo, kas greičiausiai yra sogdų, IV a. gyvenusių šilko kelio miestuose, žodis Navapa („naujas vanduo“).

Loulaną atrado švedų keliautojas Svenas Hedinas, o 1906 ir 1914 m. vietovę kasinėjo Aurelis Šteinas.

Loulane ir apylinkėse aptikta daug vertingų archeologinių radinių: kilimų ir šilko nuotrupų, medžio raižinių, budistinių įrašų (kharošthi raštu), stūpų, miesto sienų, statinių liekanų, žmonių palaikų, juvelyrikos, keramikos, medienos indų šukių, monetų, papuošalų, efedros lazdelių ir pan.