Luna programa

Luna 1

Luna programa buvo eilė bepiločių Tarybų Sąjungos kosmoso misijų į Mėnulį. Programa vyko nuo 1959 iki 1976 m. Iš 44 bandymų 15 erdvėlaivių pasiekė savo tikslą. Dauguma šių erdvėlaivių tyrinėjo Mėnulį, jo paviršiaus sudėtį, temperatūrą, radiaciją ir gravitaciją. Iš visų bandymų 24 erdvėlaiviai buvo pavadinti „Luna“. „Luna“ programos išlaidos sudarė 4,5 mlrd. JAV dolerių.

1958 m. rugsėjo 23 d. paleistas „Luna 1“ tapo pirmuoju kosminiu zondu, praskriejusiu netoli Mėnulio (5995 km aukštyje virš paviršiaus), ir pirmasis erdvėlaivis istorijoje, sėkmingai paleistas Mėnulio link.

Antrasis sėkmingas programos bandymas įvykdytas 1959 m. rugsėjo 12 d. paleidus „Luna 2“ erdvėlaivį. Jis tapo pirmuoju kosminiu aparatu, pasiekusiu Mėnulio paviršių. „Luna 2“ patvirtino, kad Mėnulis neturi magnetinio lauko ir taip pat nerado jokių Van Aleno radiacijos juostų aplink Mėnulį požymių.

Netrukus po „Luna 2“ buvo paleistas „Luna 3“ erdvėlaivis. Jis apskriejo aplink Mėnulį ir pirmą kartą padarė kitos Žemės palydovo pusės nuotraukų.

1966 m. sausio 31 d. buvo paleistas „Luna 9“, kuris sėkmingai nusileido Mėnulyje ir tapo pirmuoju kosminiu aparatu, atlikusiu švelnų nusileidimą (nesudužusiu). Erdvėlaivis į Žemę atsiuntė 5 panoramines Mėnulio nuotraukas – pirmąsias tokias nuotraukas iš Žemės palydovo.

1966 m. kovo mėnesį Tarybų Sąjunga paleido „Luna 10“, kuris tapo pirmuoju dirbtiniu Mėnulio palydovu.

Dar vieni svarbiausių šios programos pasiekimų įvyko su „Luna 16“, „Luna 20“ ir „Luna 24“ erdvėlaiviais, kurie sėkmingai į Žemę atskraidino 0,326 kg Mėnulio mėginių. Šios misijos buvo pirmosios istorijoje mėginių iš Mėnulio paėmimo misijos, atliktos vien robotais.