Martin 187 Baltimore

Martin 187 Baltimore
Tipas	bombonešis
Gamintojas	Glenn L. Martin Company
Pirmas skrydis	1941 m. birželio 14 d.
Pradėtas naudoti	1941 m.
Baigtas naudoti	1949 m.
Būsena	nebenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai	Karališkosios Australijos KOP Karališkosios Graikijos KOP Karališkosios JK KOP Italijos KOP Karališkosios Kanados KOP Pietų Afrikos KOP Turkijos KOP
Pagaminta vnt.	1 575
Vieneto kaina	120 000 $
Prototipas	Martin Maryland

Martin 187 Baltimore – dvimotoris, XX a. penktojo dešimtmečio pradžioje JAV įmonės "Glenn L. Martin Company" sukurtas lengvasis bombonešis ir šturmo lėktuvas, naudotas Antrojo pasaulinio karo metu.

Lėktuvą užsakytė britų ir prancūzų karinės oro pajėgos 1940 m. gegužės mėnesį. Prasidėjus Prancūzijos okupacijai, lėktuvas buvo tiekimas tik į Didžiąją Britaniją. Bombonešio gamybos pradžioje susidūrus su keletu problemų, jos buvo išspręstos ir užsakoai gavo geromis skrydžio savybėmis pasižymintį lėktuvą. Martin 187 Baltimore buvo antras didžiausia partija pagamintas Martin orlaivis; jį plačiai naudojo kanadiečių, britų, graikų, australų, pietų afrikiečių, italų karinės oro pajėgos.

Sukūrimas ir gamyba

Martin 187 Baltimore brėžiniai

1940 m. gegužės mėn. anglų-prancūzų pirkimų komisija Jungtinėse Amerikos Valstijose užsisakė lengvojo ir vidutinio bombonešio bei šturmo orlaivio reikalavimus atitinkantį lėktuvą. Naujasis bombonešis turėjo pakeisti ir papildyti Prancūzijos KOP naudotus amerikietiškus Martin 167 Maryland, kartu sutaupant laiko ir pastangų įgulų permokymui skraidyti naujais lėktuvais; britai siekė papildyti savo bombonešių pajėgas.

Lėktuvo prototipu tapo JAV įmonės Glen L. Martin sukurtas Martin 167 Maryland (JAV karinis indeksas A-22). Naujasis orlaivis (gamyklinis indeksas A-23) turėjo kiek platesnį fiuzeliažą ir galingesnius variklius bei gavo pavadinimą Martin 187.

Britai ir prancūzai užsakė 400 lėktuvų partiją. Prieš prasidedant gamybai Prancūzija kapituliavo. Jos užsakymo dalį perėmė Karališkosios oro pajėgos (RAF). Britų KOP orlaivis gavo naują kodinį pavadinimą „Baltimore“. Tam, kad pagal lendlizo (Lend Lease) aktą orlaivį būtų galima tiekti užsienio pirkėjui, Jungtinių Valstijų kariuomenė turėjo jį priimti į ginkluotę ir sąjungininkams perduoti perteklinį tokių ginklų kiekį. JAV KOP nenaudojo Martin 187, tačiau jis buvo formaliai priimtas į ginkluotę ir gavo indeksą A-30. Britų KOP orlaivis gavo naują kodinį pavadinimą „Baltimore“.

Vėliau, pagal lendlizą britai įsigijo dar dvi partijas po 575 ir 600 vnt. Martin 187 Baltimore. Iš viso 1941-1944 m. buvo pagaminta 1575 Martin 187 Baltimore.

Martin 187 Baltimore gamybos statistika:

Modelis	1941	1942	1943	1944	Kiekis
Mk. I	50				50
Mk. II	96	4			100
Mk. III		250			250
A-30/Mk. IIIA		251	30		281
A-30A/Mk. IV			294		294
A-30B/Mk. V			351	249	600
Kiekis	146	505	675	249	1.575

Eksploatacija

Martin 187 Baltimore prie gamyklos, JAV

Pirmieji orlaiviai britų dalinius pasiekė 1941 m. pabaigoje. Pirmieji juos gavo mokymo daliniai. Britų KOP juos naudojo tik Viduržemio jūros teatre ir Šiaurės Afrikoje. Pilotai teigiamai įvertino orlaivio pranašumus lyginant su ankstesniais bombonešiais, tokiais kaip Bristol Blenheim: galingesnę ginkluotę, konstrukcijos tvirtumą, manevringumą, bombardavimo tikslumą, nors įgulos skundėsi ankštomis sąlygomis, panašiomis į buvusias ankstesniame Meriland bombonešyje. Orlaivyje piloto ir bombarduotojo darbo vietos buvo atsklirtos nuo radisto ir galinio šaulio - taip pat kaip ir daugelyje to laikmečio lengvųjų ir vidutinių bombonešių, pvz., Handley Page Hampden, Douglas Boston ir Bristol Blenheim. Dėl siauro fiuzeliažo įgulos nariams buvo beveik neįmanoma pakeisti pozicijas skrydžio metu, kas tapdavo labai svarbu sužeidimo atveju. Įgulos skundėsi ir sudėtingu orlaivio valdymo ant žemės. Kilimo metu neretai buvo juntama traukos asimetrija, pilotas turėjo puikiai koordinuoti droselius. Daugiausia avarijų įvyko kilimo ir tūpimo metu dėl gana didelės orlaivio sparnų apkrovos, didelio artėjimo greičio ir krypties stabilumo problemų kilimo metu.

Martin 187 Baltimore dega kovų Šiaurės Afrikoje metu

Martin 187 Baltimore

Pradėti naudoti bandant sustabdant Romelio veržimąsi Šiaurės Afrikoje, Martin Baltimore ginkluoti daliniai patyrė didelių nuostolių, ypač atakų iš mažo aukščio metu, kai dauguma tokių operacijų buvo vykdomos be naikintuvų palydos. Naudojant vidutiniame aukštyje su naikintuvų palyda Baltimore ginkluoti daliniai patirdavo labai nedidelius nuostolius; didžioji gedimų dalis buvo sąlygojama pilotų klaidų. Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regiono ir Europos karo veiksmų teatruose, Martin Baltimore buvo vykdė žvalgybos, taikinio vilkimo, jūrų patruliavimo, naktinių antpuolių ir netgi greitųjų krovininių lėktuvų misijas. 1944 m. Baltimore trumpą laiką buvo naudojami britų Kariniame jūsų laivyne, kur buvo naudojami kovos su povandeniniais laivais misijose, kur sulaukė gan vidutiniškos sėkmės, nuskandinę iki aštuonių povandeninių laivų.

Britų KOP šiuos orlaivius perdavė ir ktiems sąjungininkams. Martin Baltimore buvo intensyviai naudojami Italijos kampanijoje, siekiant išvalyti kelią į Romą sąjungininkų pajėgoms po Italijos kapituliacijos 1943 m. Po paliaubų Italijos kariuomenės 28-asis bombonešių sparnas, buvo aprūpintas Martin Baltimore ir prisijungė prie Sąjungininkų pajėgų. Italijos KOP Baltimores eksploatavo apie pusę metų, dažniausiai Jugoslavijoje ir Graikijoje vykusių oro paramos partizanų pajėgoms arba atsargų pristatymo operacijose.

Dauguma Martin 187 Baltimore buvo nurašyti netrukus po karo, nors viena britų KOP eskadrilė šiuos orlaivius iki 1948 m. naudojo kartografavimo ir skėrių kontrolės misijoms Kenijoje. Pokariu Martin Baltimorė buvo naudojami laivyno prietaisų kalibravimo misijoms, jais taip pat buvo bandomos galimybės viršyti garso greitį. Dėl galingų variklių ir lengvos, tačiau tvirtos, konstrukcijos orlaiviu buvo galima pikiruotiu dideliu greičiu ir tokių bandymų metu jis pasiekė 0,74 Macho greitį. Paskutinis Martin Baltimore buvo nurašytas 1949 m. gruodžio 23 d.

Variantai

• 

  Martin Baltimore su įgula

  Baltimore B. I - varomas 1600 AG (1193 kW) galios Wright GR-2600-A5B radialiniais stūmokliniais varikliais, ginkluotas dešimčia 0,303 colio (7,7 mm) kalibro kulkosvaidžių: aštuoniais fiksuotais Browning ir dviem laisvai judančiais Vickers K; visų modelių kiekviename sparne buvo montuojama po du fiksuotus 0,303 colio (7,7 mm) kalibro Browning kulkosvaidžius, keturi tokie pat kulkosvaidžiai dengė apatinę užpakalines pusiau sferą, du judami Vickers K pabūklai - viršutinę užpakalinę pusiau sferą. Pastatyta 50 lėktuvų.

• Baltimore B. II - lyginant su Mk I gynybinė ginkluotė padidinta iki dvylikos 0,303 colio (7,7 mm) kalibro kulkosvaidžių, įskaitant du 0,303 colio (7,7 mm) Vickers K kulkosvaidžius tiek nugarinėje, tiek šoninėje padėtyse. Pastatyta 100 lėktuvų.

• Baltimore B. III - modifikuotos Mk II konstrukcijos gynybinė ginkluotė buvo padidinta iki 14 vnt. 0,303 colio (7,7 mm) pabūklų, jame taip pat buvo montuojamas hidrauliškai valdomas Boulton Paul (JK) gamybos nugaros bokštas, su keturiais Browning kulkosvaidžiais. Pastatyta 250 lėktuvų.

• Baltimore B. IIIa (A-30-MA) - JAV KOP (USAAF) užsakymu pagamintas, bet Jungtinės Karalystės Karališkosioms KOP pagal lendlizo (angl. Lend-Lease) programą tiekiamas variantas, gavęs indeksą Baltimore GR.IIIA, su dviem 0,50 colio (12,7 mm) kulkosvaidžiais Martin gamybos elektra valdomame nugaros bokštelyje. Pastatytas 281 lėktuvas.

• Baltimore B. IV (A-30A-MA) - JAV KOP užsakymu pagamintas, bet Jungtinės Karalystės Karališkosioms KOP tiektas variantas su keturiais 0,303 colio (7,7 mm) kalibro Brownings kulkosvaidžiais sparnuose. Pastatyti 294 orlaiviai.

• Baltimore B. V (A-30A-MA) - JAV KOP užsakymu pagamintas, bet Jungtinės Karalystės Karališkosioms KOP tiektas variantas, varomas dviem dviem 1700 AG (1268 kW) Wright R-2600-29 galios radialiniais stūmokliniais varikliais, su sparnuose montuojamais su 0,50 colio (12,7 mm) kalibro kulkosvaidžiais. Pastatyta 600 lėktuvų.

• Baltimore GR. VI (A-30C-MA) - du prototipai jūrų žvalgybai. Modifikacijos apėmė pailgintą fiuzeliažą, talpas papildomiems degalų bakams, skyrių torpedai bei nosyje įrengtą skyrių radarui (radomą). 1944 m. balandį ši programa buvo atšaukta.

Operatoriai

 Australija

• Karališkosios Australijos KOP
  • 454-oji eskadrilė (No. 454 Squadron RAAF (Baltimore III, IV, V)), Šiaurės Afrika, Peskara (Italija), 1943 m. vasaris – 1945 m. rugpjūčio 14 d.)
  • 459-oji eskadrilė (No. 459 Squadron RAAF (Baltimore IV – V)), Viduržemio jūra, 1944 m. liepa – 1945 m. kovas)

 Graikija

Italijos KOP piloto Giulio Cesare Graziani Martin 187 Baltimore

• Karališkosios Graikijos KOP
  • 13 lengvųjų bombonešų eskadrilė (Baltimore II, IV), Gambut (Šiaurės Afrika), Biferno (Peskara, Italija), Balkanai, 1943–1945 m.

 Italija

• Italijos karalystės KOP (antifašistinės pajėgos) – 49 vnt.
  • 28-oji grupė (28° Gruppo (Stormo Baltimore)), 1945 – 1948 m. vasaris
  • 132-oji grupė (132° Gruppo) – 254 JK KOP sparnas

 Italija

• Italijos KOP naudojo 49 Baltimore bombonešius (iki 1947 m.)

 Jungtinė Karalystė

• Karališkosios KOP

  • 

    Britų KOP 223 eskadrilės Martin 187 Baltimore su bombardavimo misijų žymėmis

    1-oji Artimųjų Rytų mokymo eskadrilė (1st Middle East Training Squadron)
  • 13-oji eskadrilė (No. 13 Squadron RAF (Baltimore IV – V)), Italija,1944 m.
  • 52-oji eskadrilė (No. 52 Squadron RAF (Baltimore IIIa – V)), Tunisas, Italija, 1942 m. vasaris – 1943 m. vasaris
  • 55-oji eskadrilė (No. 55 Squadron RAF (Baltimore I – V)), Libija, Tunisas, Italija, 1942–1944 m.
  • 69-oji eskadrilė (No. 69 Squadron RAF (Baltimore I – IV)), Viduržemio jūra, 1942–1944 m.
  • 162-oji eskadrilė (No. 162 Squadron RAF (Baltimore III)), Libija, 1943–1944 m.
  • 203-oji eskadrilė (No. 203 Squadron RAF (Baltimore I, II, IIIa, V)) Šiaurės Afrika, 1942–1943 m.
  • 223-oji eskadrilė (No. 223 Squadron RAF (Baltimore I – V)), Šiaurės Afrika, Italiaj: 1941 m. balandis – 1944 m. rugjpjūčio 12 d.
  • 249-oji eskadrilė (No. 249 Squadron RAF (Baltimore IV – V)), Pietryčių Europa, 1945 m. spalis – 1946 m. balandis
  • 500-oji eskadrilė (No. 500 Squadron RAF (Baltimore IV – V)), Italija, 1944–1945 m.
  • 680-oji eskadrilė (No. 680 Squadron RAF (Baltimore III, V)), Italija, 1944 m.
• Karališkojo laivyno aviacija
  • 728-oji laivyno eskadrilė (728 Naval Air Squadron (Baltimore GR IV – V)), Malta, 1944 m. rugsėjis – 1946 m. lapkritis)

 Kanada

• Karališkosios Kanados KOP
  • Baltimore B. III FA187
    • Vienintelį Baltimore bombonešį Kanados KOP "specialiosioms misijoms" 1942 m. buvo paskolinusios JK KOP

Laisvoji Prancūzija

• Laisvosios Prancūzijos KOP
  • 1/17-oji bombonešių grupė (GB 1/17)

 Pietų Afrikos Respublika

• Pietų Afrikos KOP
  • 15-oji eskadrilė (No. 15 Squadron SAAF (Baltimore IIIa – V)), Viduržemio jūra, 1943–1945 m.
  • 21-oji eskadrilė (No. 21 Squadron SAAF. (Baltimore III – IV)), Šiaurės Afrika, Italija 1942–1944 m.
  • 60-oji eskadrilė (No. 60 Squadron SAAF (Baltimore II – III)), Šiaurės Afrika, 1942–1943 m.

 Turkija

• Turkijos KOP (Türk Hava Kuvvetleri)
  • 1-asis bombonešių pulkas

Techniniai parametrai (Baltimore GR.V)

Tipas	Bombonešis, Šturmo lėktuvas
Ekipažas	4: pilotas, šturmanas/bombarduotojas, radijo operatorius, šaulys
Keleivinės vietos
Ilgis	14,8 m
Aukštis	4,32 m.
Sparnų ilgis	18,7 m.
Sparnų tipas
Sparnų kampas
Sparnų plotas	50 m2
Tuščioji masė	7 253 kg
Pilnoji masė	10 900 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai)	2 × Wright GR-2600-A5B radialiniai varikliai su reduktoriumi
Traukos jėga	2 varikliai po x 1 700 AG (1 268 kW)
Kreiserinis greitis	360 km/h (195 mazgai)
Didžiausias greitis	488 km/h (295 mazgai) 3540 m aukštyje
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis
Skrydžio nuotolis	1577 km (850 jūrmylių)
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis
Kuro atsargos
krydžio trukmė

• Ginkluotė:
  • 4 × sparnuose montuojami 0,30 colio (7,62 mm) Browning M1919 kulkosvaidžiai
  • 2–4 × 0,303 in (7,7 mm) kalibro kulkosvaidžiai viršutiniame šaulio bokštelyje
  • 2 × 0,303 in (7,7 mm) kulkosvaidžiai šoniniuose languose
  • galimybė montuoti iki 4 fiksuotų atgal šaudančius 0,303 colio (7,7 mm) kalibro kulkosvaidžius
• Bombos: 910 kg vidiniuose bombų skyriuose vežamų bombų

Literatūra

• (EN) Angelucci, Enzo and Paolo Matricardi. World Aircraft: World War II, Volume II (Sampson Low Guides). Maidenhead, UK: Sampson Low, 1978. ISBN 0-562-00096-8.
• (EN) Butler, Phil: Air Arsenal North America. Aircraft for the Allies 1938-1945. Purchases and Lend-Lease, Hinckley 2004, p. 241.
• (EN) Bridgeman, Leonard. "The Martin Model 187 Baltimore." Jane's Fighting Aircraft of World War II. London: Studio, 1946. ISBN 1-85170-493-0.
• (IT) Caliaro, Luigino. "51° Stormo: 'Ferruccio Serafini'." Wings of Fame, Volume 20. London: Aerospace Publishing Ltd., 2000. ISBN 1-86184-053-5.
• (EN) Martin Model 187, marylandaviationmuseum.org
• (GR) Mermingas, Georgios. "Δημήτριος Π. Καγκελάρης, 'Ενας έφεδρος αρχισμηνίας πολυβολητής στην Ελληνική Βασιλική Αεροπορία". Military History magazine, No.144/2008, pp. 62–68.
• (EN) Shores, Christopher F. Martin Maryland and Baltimore variants (Aircraft in Profile, Volume 11) Windsor, Berkshire, UK: Profile Publications Ltd., 1972, pp. 217–241.
• (EN) Statistical Digest of the USAF 1946, p. 100.
• (EN) Rickard, J. "Martin Baltimore – Development and Combat Record." historyofwar.org
• (EN) Sturtivant, Ray and Mick Burrow. Fleet Air Arm Aircraft 1939 to 1945. Tonbridge, Kent, UK: Air Britain (Historians) Ltd, 1995. ISBN 0-85130-232-7.