Mieczysław Mackiewicz

Mieczysław Mackiewicz
Gimė	1880 m. gegužės 9 d. Kurtiniškės, Rusijos imperija
Mirė	1954 m. rugpjūčio 6 d. (74 metai) Bangoras, Velsas
Veikla	Rusijos imperijos kariuomenės kapitonas, Lenkijos kariuomenės generolas.

Apie lietuvių teisininką, JAV lietuvių bendruomenės veikėją žr. Mečislovas Mackevičius.

Suvalkų derybos. Kairėje pusėje trečias iš kairės

Mečislavas Mackevičius (lenk. Mieczysław Mackiewicz) (1880 m. gegužės 9 d. Kurtiniškėse, Rusijos imperija – 1954 m. rugpjūčio 6 d. Bangore, Velsas) – Rusijos imperijos kariuomenės pėstininkų kapitonas, Antrosios Lenkijos Respublikos kariuomenės generolas.

Biografija

Gimė 1880 m. gegužės 9 d. Kurtiniškėse. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau Sabkt Peterburgo junkerių mokykloje. Nuo 1902 m. Gardino 26-osios pėstininkų divizijos pareigūnas. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare. 1913 m. susipažino su Józef Piłsudski ir tapo slaptos lenkų organizacijos nariu.

Prasidėjus I pasauliniam karui kovojo fronte, 1915 m. paimtas į nelaisvę. Karo belaisvių stovykloje įkūrė lenkų mokyklą. 1918 m. balandį paleistas iš nelaisvės. Po karo tapo Lenkų karinės organizacijos nariu, kur padėjo lenkų tautybės karo belaisviams grįžti į Lenkiją. Po I pasaulinio karo karininko tėvai pasitraukė iš Lietuvos ir nusipirko 300 margų dvarelį Ožkinių kaime.

Nuo 1918 m. gruodžio tapo Lenkijos kariuomenės generalinio štabo nariu. Nuo 1918 m. iki 1920 m. dalyvavo mūšiuose prieš Lietuvos ir Tarybų Rusijos kariuomenes, fronte buvo sužeistas. 1919 m. gegužės ir birželio mėnesiais buvo Pilsudskio išsiųstas į Kauną, kur slapta rengė nepavykusį prolenkišką perversmą Lietuvoje. 1920 m. spalio 7 d. buvo vienas iš lenkų delegacijos narių, pasirašiusių Suvalkų sutartį, kurios metu karininkas tiesiogiai vykdė Pilsudskio laišku jam įteiktus nurodymus.

1927 m. suteiktas generolo laipsnis. 1935 m. rugsėjo 30 pasitraukė iš karinės tarnybos, bet 1939 m. prasidėjus Lenkijos ir Vokietijos karui vėl grįžo į kariuomenę. Karo metu pateko į nelaisvę, tačiau sugebėjo pabėgti ir prisijungti prie sąjungininkų kariuomenės Italijoje. Po karo apsigyveno Velse, kur ir mirė 1954 m. rugpjūčio 6 d. Bangore.

Nuorodos

• Biografija I (lenk.);
• Biografija II (lenk.);
• Biografija III (lenk.).

Literatūra

• Tadeusz Kryska-Karski i Stanisław Żurakowski, Generałowie Polski Niepodległej, Editions Spotkania, Warszawa 1991, wyd. II uzup. i poprawione.
• Danuta Poźniakowska-Hanak, Oddział II Naczelnego Dowództwa Wojska Polskiego 1919–1921, Biuletyn Wojskowej Służby Archiwalnej Nr 24 z 2001.
• Piotr Stawecki, Słownik biograficzny generałów Wojska Polskiego 1918–1939, Warszawa 1994, ISBN 83-11-08262-6.
• H. P Kosk, Generalicja Polska, t. 1, Oficyna Wydawnicza „Ajaks“, Pruszków 1998.