Mikrogaureliai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mikrogaureliai – membraniniai ląstelių išlinkimai, stipriai padidinantis bendrą membranos paviršiaus plotą, reikalingą medžiagų absorbcijai ir sekrecijai. Šie dariniai daugiausia randami epitelio ląstelių paviršiuje.
Vienas mikrogaurelis yra apie 0,08μm pločio ir 1μm ilgio. Viena ląstelė gali turėti iki kelių tūkstančių mikrogaurelių, kurie bendrą jos paviršiaus plotą padidina iki 20 kartų.
Mikrogaureliai daugiausia aptinkami audiniuose, kuriuose vyksta medžiagų išskyrimas ir įsiurbimas. Žinduolių plonosios žarnos išklotos epitelio ląstelėmis su mikrogaureliais, kurie reikalingi efektyviai vandens ir virškinimo produktų pernašai iš žarnų į kraują. Panašių ląstelių randama ir inkstų kanalėliuose, kur vyksta vandens, druskų ir kitų medžiagų reabsorbcija iš filtrato į kraują.
Kasos, kepenų ir kitų liaukų ląstelės taip pat turi daug mikrogaurelių, kad medžiagų sekrecija vyktų efektyviai.
Mikrogaureliai sudaryti iš aktino filamentų su pagalbiniu baltymu vilinu (angl. villin) ir juos apgaubusios plazminės membranos. Organoidų šiuose dariniuose nėra randama.
Mikrogaurelių struktūra panaši į filipodijų sandarą, tačiau mikrogaureliai yra trumpesni ir skirti ne judėjimo, o greičiau pernašos funkcijai atlikti.
|
Šis straipsnis apie citologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |