Neurai

Neurai (gr. Neurói) – Herodoto V a. pr. m. e. minima gentis, gyvenusi kažkur prie Bugo (Hypanis) upės (šių dienų rytų Lenkija ir vakarų Ukraina), į vakarus nuo Dniepro (Borysthenes). Pasak istoriko, jie ribojosi pietuose – su skitais, vakaruose – su agatirsais, rytuose – su androfagais, o šiaurėje driekėsi negyvenami plotai. Neurai buvę išstumti iš savo žemių „užpuolus gyvatėms“ iki Darijaus užpuolimo (512 m. pr. m. e.) vienai kartai. O kai persai ir skitai įžengė į jų žemę, neurai pasitraukė į šiaurę, negyvenamą šalį. Mini, kad pasak skitų, neurai kartą į metus pasiverčia vilkais, tačiau nerašo, kodėl (galbūt tai buvusi šamanistinė praktika).

Dar minimi Plinijaus Vyresniojo (vadina neuroe), Amiano Marcelino (nervi, nerui), Bavarų geografo (neriuani) veikaluose.

Neurai galimai siejami su baltais, ypač jotvingiais, gyvenusiais minimame regione, prie Nauros (Narevo) upės arba su ankstyvaja Varpinių kapų sritimi (Pamario kultūra) ar Milogrado kultūra.