Olandija

Septyniolika Provincijų: Olandijos grafystė

Šalis	V. Nyderlandai
Vėliava
Tautos	Olandai
Laikotarpis	880–1581 m.
Miestai	Amsterdamas
Valdovai	Olandijos grafai

Pažymėta numeriu 7

Šis straipsnis apie istorinį regioną apimantį dvi (iš dvylikos) provincijų Nyderlanduose. Apie Europos valstybę skaitykite straipsnyje Nyderlandai.

Olandija (ol. Holland) – istorinis Nyderlandų regionas ir istorinė valstybė, dabartiniuose vakarų Nyderlanduose, prie Šiaurės jūros, viena iš Septyniolikos Provincijų viduramžiais. Tai buvusi viena iš Šv. Romos imperijos, taip pat Burgundijos ir Ispanijos Nyderlandų kunigaikštysčių. Olandija buvo viena iš septynių Jungtinių Nyderlandų Provincijų narių (1579–1795 m.), laikomų dabartinių Nyderlandų pagrindu.

Šiuo metu istorinė Olandija yra padalinta tarp dviejų Nyderlandų provincijų (Šiaurės Olandija ir Pietų Olandija, atskirtos 1840 m.).

Dėl istorinės svarbos ir iki pramonės revoliucijos didžiausio šalyje ekonominio išsivystymo, daugelyje Europos kalbų kasdieniuose diskursuose Olandijos pavadinimas kaip sinekdocha dažnai vartojamas apibūdnti visą šalį – Nyderlandus.^[1]

Etimologija

Žodis Olandija kilęs iš olandiško žodžio Holland (prieš tai Holtland arba Houtland 'miškingas kraštas').

Istorija

Olandijos grafystė (ol. Graafschap Zeeland) kaip atskira valstybė susiformavo IX a. pabaigoje, kuomet gavo savivaldą iš Šventosios Romos imperijos. Čia įsitvirtino Olandų dinastija, kurios pirmas istoriškai patvirtintas grafas buvo Dirkas I.

1299 m., po ilgo vietinės dinastijos valdymo, Olandija sudarė dinastinę uniją su Hainautu, iš kur atėjo nauja Avesnes dinastija. Tuo metu Olandija galutinai užvaldė Zelandiją. Vėliau, 1354 m., čia įsitvirtino Vitelsbachai iš Bavarijos. Valdant pirmajam Vitelsbachų atstovų, šie įsitvirtino taip pat ir Hainauto bei Flandrijos grafystės sostuose.

1428 m. Olandijos soste įsigalėjo Burgundų dinastija, ir grafystė buvo įjungta į Burgundijos Nyderlandus. Taip vėliau ji virto viena iš Septyniolikos Provincijų.

Per Nyderlandų revoliuciją Olandija prisijungė prie Jungtinių Nyderlandų provincijų ir tapo pagrindine provincija išsivadavimo kovoje. Taip ji tapo nepriklausomų Nyderlandų dalimi.

Po revoliucijos Olandijos valstybingumas galutinai panaikintas, tačiau šis regionas tapo svarbiausiu regionu Nyderlanduose, jų kultūrinis, ekonominis ir politinis centras. Svarbiausi čia įsikūrę miestai: Amsterdamas (Nyderlandų sostinė), Roterdamas, Leidenas, Haga, Delftas, Harlemas. Dėl tos priežasties nors Olandija tebuvo viena iš septynių 1579–1795 m. pagal Utrechto uniją į vieną valstybę susivienijusių Jungtinių Nyderlandų Provincijų, ši valstybė kartais netiksliai vadinama Olandijos Respublika.

XIX a. kuriant Napoleono sistemą Europoje, Nyderlandai trumpam buvo pavadinti Olandijos karalyste. Vėliau atkurtas Nyderlandų pavadinimas, ir Olandija vėl tapo vienu iš sudėtinių Nyderlandų regionų.