Ona Maksimaitienė
Ona Maksimaitienė-Girčytė (1902 m. vasario 5 d. Sankt Peterburgas – 1999 m. gruodžio 10 d. Vilnius, palaidota Panevėžyje) – Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sūnus Mindaugas Maksimaitis. Mokėsi privačioje mergaičių gimnazijoje, 1916–1918 m. Voronežo Martyno Yčo mergaičių gimnazijoje, 1919–1922 m. – Kauno „Saulės“ gimnazijoje. 1927 m. baigė Kauno universiteto Humanitarinį fakultetą. 1966 m. istorijos mokslų kandidatė.
1923–1924 m. mokytojavo Kaune, 1925–1929 m. Mažeikių gimnazijos, 1929–1935 m. Kėdainių gimnazijos mokytoja. Vyrą, Lietuvos kariuomenės karininką perkėlus į Panevėžį, 1935–1944 m. mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1944–1948 m. dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1948–1957 m. Panevėžio berniukų gimnazijos mokytoja. 1957–1970 m. dirbo Istorijos institute. Išleista į pensiją mokslinio darbo Istorijos institute nenutraukė, nors atlyginimo ir negavo.
1937–1983 m. išspausdinta 19 jos sudarytų XIII a.–XX a. Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos žemėlapių. Parašė atsiminimų.[1] Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorė.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos sukilėlių kovos 1863–1864 m., monografija, 1969 m.
- Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai, 1991 m.
- Iš Panevėžio istorijos, 1992 m.
- Istorijos mokymo metodika: Iš Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) metodinio palikimo, 1993 m.
- Lietuvos istorinė geografija ir kartografija: XX a. Lietuvos istorijos žemėlapiai ir jų šaltiniai, 1995 m.
- Panevėžio miesto istorija: nuo pirmųjų paminėjimų šaltiniuose iki XX a. 8-ojo dešimtmečio, 2003 m.
- Voroneže 1915–1918 metais, atsiminimai, 1983 m.
- Atsiminimai: iš mokytojos dienoraščio, 1996 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Matulevičius. Ona Maksimaitienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 110 psl.