Paprastasis kranklys

Corvus corax

Nuotraukoje paprastojo kranklio (Corvus corax corax)
porūšis gyvenantis didelėje Eurazijos dalyje,
įskaitant ir Lietuvą

Paprastojo kranklio „kranksėjimas“ Grand Titono nacionaliniame parke (Vajomingas, JAV)

Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes)
Šeima:	Varniniai ( Corvidae)
Gentis:	Varnos ( Corvus)
Rūšis:	Paprastasis kranklys ( Corvus corax)

Binomas

Corvus corax
Linnaeus, 1758

Paprastojo kranklio paplitimo arealas

Paprastasis kranklys (Corvus corax) – varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukštis. Priklausomai nuo Lietuvos regiono, šalyje nuo seno vadinamas krankliu, juodvarniu, varnu, krankiu, kruku.

Paprastojo kranklio „krukavimas“

Paplitimas

Paplitimas pasaulyje

Labai plačiai paplitę šiaurinio Žemės pusrutulio dalyje. Gyvena beveik visoje Eurazijoje, išskyrus jos pietryčius ir pačius šiaurinius pakraščius, beveik visame Šiaurės Amerikos žemyne, išskyrus jos pietryčius ir Grenlandijos vidines teritorijas padengtas ledynais. Aptinkamas ir šiaurinės Afrikos dalyje arčiau Viduržemio jūros.

Gyvenamas biotopas

Paprastieji krankliai gyvena pačiose įvairiausiose gamtinėse sąlygose – dykumose, kalnuose, miškingose vietovėse ir pačiose atšiauriausiose Arkties vandenyno salose.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje gana gausus, peri apie 4000-7000 porų^[2]. Šalyje gyvena paprastojo kranklio Corvus corax corax porūšis.

Kūno matmenys

Paprastieji krankliai tvirti, stambūs ir labai ištvermingi paukščiai. Kai jie skrenda – šniokščia oras. Pakyla nuo žemės pašokavę keletą kartų ir atsispyrę, todėl manytum juos esant l.sunkius. Paprastieji krankliai yra didžiausia ne tik varninių paukščių (Corvidae) šeimos, bet ir žvirblinių paukščių būrio rūšis. Jie gerokai didesni už pilkąją varną, truputį didesni už paprastąjį suopį^[3], o varninių šeimoje jiems didumu beveik prilygsta baltapakaušiai ragasnapiai krankliai.

Subrendusio kranklio kūno ilgis 54-69 cm, išskėstų sparnų tarpugalių atstumas 115–160 cm (Europos populiacijos patinėlių vidutiniškai 144–160 cm, patelių 124–138 cm), patinėlių kūno svoris 1100–1560 g arba vidutiniškai 1383 g, patelių 798–1315, arba vidutiniškai 1085 gramų. Užfiksuotas paprastųjų kranklių mažiausias kūno svoris 690 gramų, didžiausias – 2 kg.

Morfologija

Nuo kovo skiriasi didesniais kūno matmenimis ir pleišto pavidalo uodega. Abu porelės nariai juodi, melsvo metalo blizgesio. Sparnai apvalūs. Dažnai smakro plunksnos yra pailgėjusios ar pašiauštos ir atrodo it barzda. Snapas masyvus, galingas, juodas. Kojos stiprios, juodos. Jaunikliai juodi, matiniai.

Elgsena

Paprastieji krankliai gana atsargūs, pastabūs ir įtarūs, iš karto sugeba suprasti, į ką reikia reaguoti, ko reikia vengti, o kuo – domėtis. Lietuvoje sėslus paukštis, kartais klajoja. Veisimuisi pasirenka nedidelius miškelius, labiausiai mėgsta pušynus. Gyvena poromis. Dažnai skrenda labai aukštai, ir dažniau nei kiti varnų genties paukščiai sklando, kybo ore sklęsdamas prieš vėją. Pavasarį mėgsta gainiotis ore, krisdami žemyn suglaudę sparnus vartaliojasi. Mėgsta tupėti medžių viršūnėse, ant įvairių kuolų. Balsas stiprus ir šaržus ir kartojamas keletą kartų: „kroo-kroo“ ar „kruk-kruk“. Tuoktuvių metu jie dar balsingesni. Tuomet matomi ir poros sinchronizuoti demonstraciniai skrydžiai, aktyvesnis teritorijos gynimo elgesys.

Monogamai. Jauni paprastieji krankliai poruotis pradeda 2-4 gyvenimo metais. Lizdus krauna jau vasario mėnesį lapuočių medžiuose, aukštuose stulpuose. Lizdo pagrindą suka iš storesnių šakų, ant viršaus kloja plonesnes. Pačią gūžtą iškloja sausa žole, gyvūnų plaukais, vilnomis. Tame pačiame lizde peri kelerius metus, todėl jis būna gana didelis. Lizdui suirus, gretimame medyje krauna kitą. Anksti pavasarį deda dažniausiai 3-7 žalsvus, išmargintus rusvais bei juosvais taškais, dėmelėmis ir brūkšneliais kiaušinius. Peri patelė 20-23 dienų. Kartais ją pavaduoja patinas. Po 40-43 dienų jaunikliai palieka lizdą.

Kartais paprastųjų kranklių lizduose apsigyvena sketsakaliai, pelėsakaliai, startsakaliai.

Mityba

Nors paprastieji krankliai yra sėslūs, bet per veisimosi sezoną ieškodami maisto nuskrenda iki 30 kilometrų. Jie daugiausia minta gyvūninės kilmės maistu: dvėseliena, neretai gaudo įvairius paukščius ir smulkius žinduolius, varliagyvius, roplius. Lesa kitų paukščių kiaušinių dėtis ir lizduose esančius paukščių, įskaitant gervių, naminių paukščių jauniklius. Taip pat lesa nariuotakojus. Neatsisako ir augalinio maisto - įvairių grūdų, vaisių, uogų. Žiemą būriais lankosi šiukšlynuose.

Amžius

Įprastai paprastieji krankliai gyvena apie 10-15 metų, bet gyvendami nelaisvėje šalia žmonių ir nepatirdami streso gali išgyventi iki 40 m.

Porūšiai

Vieni autoriai išskiria 8, kiti 11 paprastųjų kranklių porūšių^[4]. Žemiau nurodyti jų porūšiai ir paplitimas pagal regionus:

Corvus corax principalis Ridgway, 1887 – paplitę šiaurinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje, įskaitant Grenlandiją (tolimoje šiaurėje iki apledėjusių regionų), bei žemyno vakaruose maždaug iki šiaurinės Kalifornijos, o rytuose iki šiaurinės Džordžijos valstijos.
Corvus corax sinuatus Wagler, 1829 – paplitę nuo Kanados pietvakariuose esančių Uolinių kalnų ir į pietus Aidahe, Montanoje, Jutoje, Kolorade, Didžiosiose lygumose, Didžiajame Baseine, Meksikoje (išskyrus jos š.v.) ir Nikaragvoje.
Corvus corax clarionensis Rothschild & E. J. O. Hartert, 1902 – paplitę JAV pietvakariuose nuo šiaurinės Kalifornijos, š.v.Meksikoje (Žemutinė Kalifornija, Klariono sala).
Corvus corax varius Brünnich, 1764 – Islandijos ir Farerų salose.
Corvus corax corax Linnaeus, 1758 – š.v..Europoje (Britų salos, Fenoskandija, Vakarų ir Vidurio Europa, vidurio Sibire (Jenisiejaus upė). Šis porūšis gyvena ir Lietuvoje.
Corvus corax kamtschaticus Dybowski, 1883 – šiaurės Mongolijoje, rytų Sibire, š.r.Kinijoje, Kamčiatkos pusiasalyje, Sachalino saloje, Kurilų salose, Hokaide ir gretimose salose.
Corvus corax hispanus E. J. O. Hartert & O. Kleinschmidt, 1901 – Iberijos pusiasalyje, Balearų salose, Korsikoje, Sardinijoje ir Italijoje.
Corvus corax laurencei Hume, 1873 – rytų Graikijoje, Kipre, Vidurio Rytuose, rytų Kazachstane, vakarų Kinijoje (išskyrus kalnus) ir šiaurinėje Indijoje.
Corvus corax tibetanus Hodgson, 1849 – Vidurinėje Azijoje Tian Šanio ir Pamyro kalnuose, Himalajuose.
Corvus corax canariensis E. J. O. Hartert & O. Kleinschmidt, 1901 – Kanarų salose.
Corvus corax tingitanus Irby, 1874 – šiaurinės Afrikos regionuose netoli Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros (per Maroką ir Egiptą).