Pareiga
Pareiga – subjektyvi asmens jaučiama būtinybė pasielgti, imtis veiksmų, paskatinti kitus veikti arba susilaikyti bei sulaikyti nuo to kitus.
Galimos paskatos – socialinės normos, motyvacija, siekiai, strateginiai tikslai ir kt. Galima socialinė, pilietinė, teisinė, moralinė, profesinė ir kt. pareigos; taip pat šeimos pareigos, kurios paprastai asocijuojamos su rūpinimusi.
Vokiečių kalboje sąvoka „pareiga“ (vok. Pflicht) kilusi iš žodžio 'rūpintis'[1].
Teisėje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teisėje pareiga gali būti struktūrinė teisinių santykių dalis. Vienos šalies teisinę pareigą šalių tarpusavio santykiuose atitinka subjektinė teisė (pvz., ko nors reikalauti – perduoti, grąžinti daiktą, netrukdyti juo naudotis ir pan.). Pareigos kartu su teisėmis (jų vienovė) sudaro teisę[2]. Civilinėje teisėje taip pat išskiriama prievolės sąvoka.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kluge, Etymologisches Wörterbuch, 24. Auflage, Berlin 2002: „[…] afr. Pflicht »Obhut, Fürsorge, Sorgfalt«. Ein ti-Abstaktum zu pflegen in versch. Bedeutungen dieses Wortes.“
- ↑ Alfonsas Vaišvila. „Teisės teorija“
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ned Dobos (2007): [IEP|http://www.iep.utm.edu/p/poli-obl.htm Political Obligation] (Politinės pareigos)
- Ciceronas. De officiis (Apie pareigas)