Peter Singer
| Peter Singer | |
|---|---|
_(cropped).jpg)
| |
| Gimė | 1946 m. liepos 6 d. Melburnas, Australija |
| Veikla | filosofas, šiuo metu dėstantis bioetiką Prinstono universitete, JAV |
Piteris Singeris (angl. Peter Singer; g. 1946 m. liepos 6 d.) – australų filosofas šiuo metu dėstantis bioetiką Prinstono universitete, JAV. Jis specializuojasi taikomojoje etikoje, jos problemas spręsdamas pagal ateistinį prioritetų utilitarizmą, kurio pagrindiniu tikslu yra laikomas žmonių ir kitų gyvūnų prioritetų patenkinimas. Už akademinės filosofijos ribų jis geriausiai žinomas už savo 1975 m. išleistą knygą „Gyvūnų išlaisvinimas“ (angl. Animal Liberation), kuri yra laikoma vienu iš svarbiausių veikalų gyvūnų teisių judėjime, nors ne visi jo atstovai sutinka su knygoje išdėstytomis mintimis.[1]
Požiūris į gyvūnus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Knygoje „Gyvūnų išlaisvinimas“ Singeris laikosi utilitaristo Jeremy Bentham idėjų ir teigia, jos žmonės turėtų kreipti didesnį dėmesį į gyvūnų jautrumą ir jų patiriamą kančią. Kitų požymių, kaip kad intelekto ar racionalumo svarba yra atmetama kaip nepagrįsta:
- Jeigu būtybė kenčia, negali būti jokio moralaus pasiteisinimo į tą kančią nekreipti dėmesio. Nesvarbu kokia tos būtybės prigimtis, lygybės principas reikalauja, kad jos patiriama kančia būtų vertinama tiek pat kiek ir kitų kančia. […] Gebėjimas jausti skausmą yra vienintelė svarbi riba, kai tenka spręsti, kieno interesai svarbesni. Perkelti šią ribą prie kitų požymių, kaip kad protingumo ar racionalumo, būtų subjektyvu. Kodėl tuomet nepasirinkti kitokių požymių, kaip odos spalva? "[2]
Singer atmeta idėjas, jog tokie patys žmonių ir kitų gyvūnų interesai turėtų būti vertinami skirtingai bei siūlo laikytis vienodo vertinimo principo:
- „Vienodo vertinimo principo esmė yra ta, kad moraliniuose svarstymuose mes skiriame vienodą dėmesį vienodiems veiksmo paveiktųjų poreikiams”[3]
Šio principo nesilaikymas ir vienos rūšies interesų iškėlimas virš analogiškų kitos rūšies interesų yra laikomas diskriminaciniu bei įvardinamas kaip rūšizmas. Singer teigia, jog priklausymas vienai ar kitai rūšiai nėra esminis požymis, į kurį turėtume atsižvelgti vertindami būtybės interesų svarbą. Anot jo, tokia diskriminacija yra tiek pat pagrįsta, kaip ir rasizmas arba seksizmas.
- „Rasistas pažeidžia lygybės principą, teikdamas didesnę reikšmę savo rasės interesams kitos rasės interesų sąskaita. Lyčių lygybės priešininkas pažeidžia lygybės principą, teikdamas pirmenybę savo lyties interesams. Panašiai tas, kas laikosi diskriminacijos pagal rūšį, mano, kad jo rūšies interesai yra aukštesni už kitų rūšių interesus. Bet visais atvejais principas vienas ir tas pats“[4]
Singer taip pat argumentuoja, jog ignoruodami gyvūnų poreikius dėl jų menkesnių protinių sugebėjimų, analogiškai turėtume ignoruoti ir protiškai atsilikusių žmonių bei kūdikių poreikius. Tiesa, jis sutinka, kad gyvūnų teisės neturėtų būti tas pats kaip žmogaus teisės, rašydamas, kad „yra akivaizdžių skirtumų tarp žmogaus bei kitų gyvūnų ir dėl tų skirtumų turėtų būti ir skirtingos teisės.“[5]
Kalbėdamas apie gyvūnų naudojimą įvairioms žmonių reikmėms, Singeris prieštarauja bet kokioms jo formoms, galinčioms sukelti gyvūnams skausmą. Tačiau jis mano, jog gyvūnai neturi žmogui būdingo gebėjimo save įsivaizduoti ateityje, todėl pats gyvybės tęstinumas jiems nėra reikšmingas ir tuo gali būti pateisinamas beskausmis nužudymas.
- „Gali sakyti, kad blogai nužudyti būtybę, kuri yra jautri ar sąmoninga. Tokiu atveju turi teigti, jog mano ar tavo nužudymas bus tiek pat blogas kaip ir vištos ar pelės nužudymas. Aš negaliu priimti šios idėjos. Gal tai ir yra tiek pat blogai, tačiau kasdien nužudoma milijonai vištų ir aš to negaliu suprasti kaip lygiavertės tragedijos, kuomet nužudomi milijonai žmonių. Kuo žmonės tokie išskirtiniai? Jie yra būtybės, žiūrinčios į ateitį ir turi su ja susijusių planų bei norų. Tai būtų atsakymas, kodėl yra taip tragiška kuomet miršta žmogus“[6]
Kadangi gyvūnų naudojimas jiems nesukeliant skausmo šiuo metu yra sunkiai įgyvendinamas praktikoje dėl nepakankamų gyvūnų gerovės reikalavimų, Singer teigiamai atsiliepia apie veganizmą. Tačiau pats retkarčiais vartoja gyvūninius produktus[7] ir nemano, jog žmonija laikui bėgant turėtų jų visiškai atsisakyti:
- “Aš galiu įsivaizduoti pasaulį, kuriame žmonės valgo daugiausiai augalinį maistą, tačiau retkarčiais pasimėgauja kiaušiniais ar netgi mėsa, gauta iš natūraliomis sąlygomis užaugintų ir humaniškai nužudytų gyvūnų“[8]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Francione, Gary L. Introduction to Animal Rights, Temple University Press, 2000. Psl. 135
- ↑ Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976
- ↑ Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976
- ↑ Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976
- ↑ Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976
- ↑ http://www.abolitionistapproach.com/media/links/p320/recent-interview.pdf Archyvuota kopija 2010-12-01 iš Wayback Machine projekto. Peter Singer, interviu Indystar.com, 2009
- ↑ http://www.utilitarian.net/singer/interviews-debates/20061006.htm Archyvuota kopija 2010-03-29 iš Wayback Machine projekto. Interviu Satya žurnalui, October 6, 2006
- ↑ Peter Singer, interviu žurnalui The Vegan, Autumn 2006
|
Šis straipsnis apie asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
| |||||||||||||||||||||||||||||