Pietryčių Azija
Pietryčių Azija | |
Plotas | ~4 545 792 km² |
---|---|
Gyventojų | ~655 298 044[1] |
Tankumas | ~135,6 žm./km² |
Valstybės | Brunėjus Kambodža Rytų Timoras Indonezija Laosas Malaizija Birma Filipinai Singapūras Tailandas Vietnamas |
BVP (PPP) | 9,727 trln. JAV dol. (2014)[2] |
BVP (nominalus) | 3,317 trln. JAV dol. (2016)[3] |
BVP gyventojui | 5017 JAV dol.[3] |
Laiko juostos | nuo UTC+5:30 iki UTC+9:00 |
Pietryčių Azija – regionas, kuris driekiasi į pietus nuo Kinijos ir Japonijos, apimantis ir dalį Indijos ir Ramiojo vandenyno salų. Pietryčių Azijai priklauso Brunėjus, Mianmaras, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Vietnamas, Rytų Timoras, Palau bei daugybė mažų ir didesnių salelių.
Pietryčių Azija yra kalnų, salų ir plačių lygumų šalis. Nuo Mianmaro, per Laosą, Tailandą iki Vietnamo stūkso vešliais drėgnaisiais atogrąžų miškais apaugę kalnai. Tarp jų derlingose lygumose ir upių deltose gyvena dauguma žmonių. Pietuose yra Malakos pusiasalis, nutįsęs į Pietų Kinijos jūrą, o už jo 3700 Indonezijos vulkaninių salų. Indonezija apaugusi drėgnaisiais atogrąžų miškais, tarp miškų įsiterpusios tankiai gyvenamos lygumos.
Aukščiausia viršukalnė yra Džaja (Indonezija; 5030 m), didžiausias ežeras Tonlesapas (Kambodža; didžiausias ežero plotas drėgnuoju metu 6475 km²).
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Regionas priklauso subekvatorinei ir pusiaujo klimato juostoms. Žemyninėje dalyje vyrauja drėgna vasara, tačiau sausa žiema, nes vasarą atkeliauja pusiaujo, o žiemą atogražų oro masės. Salose karšta ir drėgna ištisus metus, dėl pusiaujo klimato juostos. Vyrauja vasaros ir žiemos musonai. Vasarą musonai daugiau pučia į žemynine dalį, todėl ten daug krituliu ir potvynių. Žiemą atvirkčiai – iš žemyninės dalies į salas.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://population.un.org/wpp/Download/Files/1_Indicators%20(Standard)/EXCEL_FILES/1_Population/WPP2019_POP_F01_1_TOTAL_POPULATION_BOTH_SEXES.xlsx
- ↑ ASEAN Community in Figures (ACIF) 2013 (PDF) (6th leid.). Jakarta: ASEAN. 2014 m. vasario mėn. p. 1. ISBN 978-602-7643-73-4. Suarchyvuotas originalas (PDF) 4 rugsėjo 2015. Nuoroda tikrinta 9 gegužės 2015.
- ↑ 3,0 3,1 „Report for Selected Countries and Subjects“. World Economic. IMF. Outlook Database, 2016