Piuros departamentas
Piuros departamentas Departamento de Piura | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Peru | ||||||
Administracinis centras | Piura | ||||||
Provincijos | 8 | ||||||
Apygardos | 64 | ||||||
Gyventojų | 2 075 301 | ||||||
Plotas | 35 892 km² | ||||||
Tankumas | 58 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | PE-PIU | ||||||
Tinklalapis | regionpiura.gob.pe | ||||||
Vikiteka | Piuros departamentasVikiteka |
Piuros departamentas (isp. Departamento de Piura, keč. Piwra suyu) – departamentas Peru šiaurės vakaruose. Šiaurėje ribojasi su Tumbeso departamentu ir Ekvadoru, rytuose – su Kachamarkos departamentu, pietuose – su Lambajekės departamentu. Iš vakarų skalauja Ramusis vandenynas. Administracinis centras – San Migel de Piura.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji krašto gyventojai buvo Taljano kultūra. Kita žymi šio krašto kultūra buvo Viku, garsėjusi savo aukso dirbiniais ir keramika. VI a. Piuros kraštą užkariavo močikai. XV a. teritorija užimta inkų, vadovaujamų Tupak Inka Jupankio, tačiau 1532 m. Čiros upės žiotyse Fransiskas Pisaras įkūrė Piuros miestą ir netrukus užkariavo šalį.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didesniąją dalį teritorijos užima pakrantės lyguma, vadinama Kosta. Rytuose paviršius kyla į Andų kalnus. Aukščiausia vieta siekia 3100 m (Surotipės k.). Dėl pusiaujo artumo, šaltosios Humbolto srovės bei šiltosios El Ninjo srovės įtakų Piuros departamente susidarė savitos gamtinės sąlygos. Pietuose plyti sausringa Sečiuros dykuma, kuri šiaurėje pereina į sausaisiais miškais apaugusią savaną. Kalnų šlaitai daug kur apaugę drėgnaisiais tropiniais miškais, o aukštikalnėse veši paramai.
Dauguma departamento upių priklauso Ramiojo vandenyno baseinui ir sudaro derlingus slėnius – Čira, Piura ir kt. Rytinio pakraščio upės savo vandenis neša link Amazonės (svarbiausia – Činčipė).
Klimatas subekvatorinis. Pietuose sausa, karšta, temperatūra svyruoja vidutiniškai tarp 20–30 °C, o kritulių per metus iškrenta vos ~50 mm. Kalnų šlaituose ir šiaurėje drėgniau. Įprastas klimatines sąlygas kartais sujaukia El Ninjo, atnešdamas netikėtų liūčių.
Įkurtas Amotapės aukštumų nacionalinis parkas.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausios ūkio šakos yra naftos gavyba, kalnakasyba (geležis, fosfatai) ir druskos garinimas. Taip pat kasamas kalis, varis, sidabras, švinas, siera, akmens anglis, baritas, bentonitas. Verčiamasi žemės ūkiu (ceratonija, medvilnė, sorgai, ryžiai, kukurūzai, kava, bananai, kviečiai, citrusai, mangai, bulvės ir kt.), paukštininkyste, žvejyba, pramone (žuvies perdirbimo, trąšų). Svarbus turistinis centras, žymus savo paplūdimiais bei amatais.
Administracinis skirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piuros departamentas administraciškai padalintas į 8 provincijas (skliaustuose – administracinis centras).
- Ajabakos provincija (Ajabaka)
- Huankabambos provincija (Huankabamba)
- Moropono provincija (Čulukanasas)
- Paitos provincija (Paita)
- Piuros provincija (Piura)
- Sečiuros provincija (Sečiura)
- Suljanos provincija (Suljana)
- Talaros provincija (Talara)
Peru departamentai | |
---|---|
Ajakučas | Amazonė | Ankašas | Apurimakas | Arekipa | Chuninas | Huankavelika | Huanukas | Ika | Kachamarka | Kaljao | Kuskas | La Libertadas | Lambajekė | Lima | Loretas | Madre de Diosas | Mokegva | Paskas | Piura | Punas | San Martinas | Takna | Tumbesas | Ukajalis | |
Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui. |