Polineziečiai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Polineziečiai – grupė giminingų tautų, gyvenančių Ramiojo vandenyno Polinezijos salyne. Kalba austronezinių kalbų polineziečių kalbų grupės kalbomis. Rasinė grupė mišri – turi europidinių, mongolidinių, kiek mažiau – negridinių bruožų. Malagasių (populiacija daugiau kaip 20 mln. žmonių) genetiniai protėviai yra polineziečiai. Malagasius migracijų metu smarkiai paveikė negridiniai genai. Kitos polineziečių tautos sudaro apie 2 mln. žmonių.
Tiksli polineziečių kilmė nėra žinoma: manoma, kad jie atvykę iš Molukų salų, pasak Turo Hejerdalo teorijos – iš Pietų Amerikos. Patys polineziečiai savo mituose mini Havaiki žemę, kuri tapatinama su Havajais, Java, Savaju, Hiva. Jie pradėjo Polinezijos salų apgyvendinimą maždaug prieš 3000 metų. Šis procesas truko ilgai: Havajai buvo apgyvendinti III amžiuje, Tonga – VI a., Naujoji Zelandija – X a., Tuvalu – XIV a.
Verčiasi daugiausia tropine žemdirbyste (valgomoji kolokazija, jamsas, batatai, cukranendrės, kokospalmės, duonmedis, bananai), žvejyba. Augina kiaules, šunis, vištas (tačiau ne visose salose). Gyvena nedideliuose iš lapų, žievės, žolės renčiamuose nameliuose. Kai kur statyti ir akmeniniai namai, akmeninių platformų tipo šventyklos. Puikiai išmano laivybą, plaukioja katamaranais. Geri astronomijos, istorijos žinovai, turi turtingą folklorą. Tikėjimuose svarbus žynių kultas, griežti tabu. Tikima dievų perduodama dvasine energija – mana.
Gausesnės polineziečių tautos: maoriai, havajiečiai, tongiečiai, rapanujai, samojiečiai, taitiečiai, tuvaliečiai ir kt.