Pomai
| Pomai | |
|---|---|
_(14759586476).jpg) Pomų krepšių pynėjos (1902 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | ~10 300 |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos(  Kalifornija)
|
| Kalba (-os) | anglų, pomų kalbos |
| Vėliava | 
|
| Religijos | krikščionybė, Kuksu, indėnų bažnyčia |
| Giminingos etninės grupės | ? vašai, karukai, janai, kiti Kalifornijos indėnai |
 Vikiteka: |
Pomai |
Pomai (Pomo) – indėnų tauta (ar kelių giminingų tautų santalka), gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, vidurio vakarų ir šiaurės vakarų Kalifornijoje. Populiacija – 2–10 tūkst. žmonių (skaičiai netikslūs, kadangi daugelis – metisai). Seniau vartojo pomų šeimos kalbas (galimai platesnės hokų šeimos nares), bet dabar visos jos beveik išnykusios (tik kašajų kalba dar kalba 20–30 žmonių), vartojama anglų kalba. Dauguma pomų dabar krikščionys – katalikai, metodistai, mormonai, sekmininkai, Jehovos liudytojai, tačiau yra daug tradicinės tikybos (kuksu) ar sinkretinių indėniškų tikybų išpažinėjų.
Skirstosi į šias gentis, kurių kiekviena turėjo savo kalbą:
- pietų pomai
- pietvakarių pomai arba kašajai
- vidurio pomai
- šiaurės rytų pomai
- rytų pomai
- pietryčių pomai
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad pomai pradžioje gyvenę aplink Skaidriavandenį ežerą, bet vėliau vakarinė jų dalis (kašajų, pietų, vidurio ir šiaurės pomų protėviai) persikėlė į Rusų upės baseiną ir Ramiojo vandenyno pakrantę. Iki sandūros su europiečiais skaitlingumas galėjo būti 8–21 tūkst. žmonių. Buvo apgyvendinę tankius sekvojų miškus prie Ramiojo vandenyno nuo Dankano kyšulio (į pietus nuo Rusų upės žiočių) iki dabartinio Fort Brago miesto, taip pat Rusų upės baseiną iki Skaidriavandenio ežero rytuose. Šiaurės rytų pomai sudarė atskirą glaudžią bendruomenę Akmenų upės aukštupyje. Nepaisant kalbinių skirtumų, pomai suvokė savo kultūrinę bendrybę. Nuo XIX a. pr. susidūrė su rusais, ispanais. Fort Roso gyvenvietė buvo svarbus tautų maišymosi taškas – daug pomų (kašajų) sudarė mišrias šeimas su rusais, inuitais, priėmė stačiatikybę. Į kašajų kalbą pateko ~30 rusiškų skolinių. Pietiniai pomai suvaryti į katalikiškas misijas arba paimti vergijon į meksikiečių ūkius. XIX a. antroje pusėje pomų skaičius pradėjo sparčiai mažėti dėl ligų, besikraustantys amerikiečiai pomus išstūmė iš gimtųjų žemių. XIX a. pab. gyveno baltųjų ūkiuose, tapo pigia darbo jėga. Tuo metu sudarytos rezervacijos, nors ~1960 m. daug jų išparduotos.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tradicinė kultūra panaši į kitų Kalifornijos indėnų. Vertėsi rankiojimu, medžiokle, žvejyba, kasė druską (pakrančių pomai – iš jūros vandens, šiaurės rytų pomai – rinko susikristalizavusią ant dirvos paviršiaus). Taip pat kasė obsidianą, raudonąjį molį, magnezitą. Pakrančių pomai gyvendavo kūgiškuose vienos šeimos namuose, pastatytuose iš sekvojos žievių, vandenyno pakrantėse statydavosi laikinas stovyklavietes iš jūros išplukdytų rąstų. Vidinių sričių pomai gyveno bendruose namuose (bet kiekviena šeima turėjo savo židinį ir išėjimą), dengtuose šakaliais, žole ar nendrėmis. Gyvenę prie Skaidriavandenio ežero iš nendrių gaminosi valtis. Taip pat statė pusiau žemines – vyrų namus-pirtis ir sueigų namus. Rūbai iš plaušų, nendrių, odų. Ypač išplėtoję krepšių pynimo amatą. Dabar dirba žemės ūkyje, miškų ruošoje, visuomeniniame bare.
Pomų šeima mažoji arba didžioji, giminė vedama per abejų tėvų linijas. Tauta skirstėsi į 34 bendruomenes (traibletus), su savomis tarybomis, sudarytomis iš genčių vadų. Būta ir apeiginių vadų taip pat vadovių moterų (podraug su vadais vyrais – jų seserys arba dukterys), kurios ruošdavo apeiginį maistą. Kai kurie traibletai jungdavosi į konfederacijas ir išsirinkdavo karo vadus. Buvo visuomeniniai luomai – pagal turtą, kilmę. Mainydavosi prekėmis, kaip mainų matą ir savo visuomeninės padėties ženklą naudodavo magnezito rutuliukus ir kriauklių vėrinius. Esant gyventojų pertekliui, pomai ribodavo gimstamumą (taikė abortus, kūdikių žudymą).
Tradicinei tikybai būdingas šamanizmas, derlumo apeigos. Būta vyrų sąjungų, tarp jų – ir slaptųjų (Kuksu).[1]
Bendruomenės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Dabartinės pomų bendruomenės (rezervacijos):
- Didžiojo slėnio (Leiko apygarda, centras – Leikportas)
- Kloverdeilo (Sonomos apygarda, centras – Kloverdeilas)
- Kojotų slėnio (Mendosino apygarda)
- Sausojo upokšnio (Sonomos apygarda, centras – Geizervilis)
- Elemo (Ežero apygarda, centras – Klirleik Ouksas)
- Gratono (Sonomos apygarda, centras – Gratonas)
- Gaidvilio (Mendosino apygarda, centras – Talmedžas)
- Aper Leiko habematolelių (Ežero apygarda, centras – Aper Leikas)
- Hoplando (Mendosino apygarda, centras – Hoplandas)
- Stiuarts Pointo kašajų (Sonomos apygarda, centras – Stiuarts Pointas)
- Koi Tautos (Sonomos apygarda, centras – Santa Rosa)
- Litono (Sonomos apygarda, centras – Santa Rosa)
- Mančesterio pomų genties (Mendosino apygarda, centras – Point Arena)
- Midltauno (Ežero apygarda, centras – Midltaunas)
- Pinolvilio (Mendosino apygarda, centras – Jukaja)
- Poterio slėnio (Mendosino apygarda, centras – Jukaja)
- Redvudo slėnio (Mendosino apygarda, centras – Redvud Volis)
- Robinzono (Ežero apygarda, centras – Naisas)
- Apskritojo slėnio (Mendosino apygarda)
- Škotų slėnio (Ežero apygarda, centras – Kelsivilis)
- Šervudo slėnio (Mendosino apygarda)