Prelatas

Prelatas (lot. praelatus 'esantis priekyje, privilegijuotas') – garbės titulas krikščionių bažnyčiose. Plačiąja reikšme prelatu vadinamas kunigas, kuriam Apaštalų Sostas arba vyskupijos, kurioje yra kapitula, vyskupas suteikė prelato garbės titulą. Prelatu gali būti vadinamas vyskupijos arba koleginės kapitulos vyresnysis.^[1]^[2]

Katalikų Bažnyčioje prelatu taip pat vadinamas vyskupas arba abatas, turintis valdinius įgaliojimus. Prelatas taip pat gali būti kurijos tarnautojas. Prelato titulą paprastai suteikia popiežius.

Pastaruoju metu prelato titulas suteikiamas už įvairius nuopelnus, atsidavusią veiklą Bažnyčiai (gausų išpažinčių klausymą, aktyvią veiklą parapijoje, ilgametį kunigavimą ar klebonavimą bei kt.). Garbės prelatų rūšys: apaštalinis protonotaras, Jo Šventenybės garbės prelatas, Jo Šventenybės kapelionas (monsinjoras), tradiciškai vadinamas prelatu, nors iš tikrųjų juo nėra.^[1]

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Prelatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
↑ Herbermann, Charles, ed. (1913). "Prelate". Catholic Encyclopedia. New York: Robert Appleton Company.

[vle-1] 1,0 ^1,1 Prelatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011

[2] Herbermann, Charles, ed. (1913). "Prelate". Catholic Encyclopedia. New York: Robert Appleton Company.

[1]

[2]