Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas
| Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas | |
| ICD-10 | F93 |
|---|---|
| ICD-9 | 313.81 |
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas (angl. oppositional defiant disorder) – ankstyvojoje vaikystėje arba dažniausiai iki paauglystės pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdingi pykčio priepuoliai ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) nepaklusnus elgesys (atsisakymas laikytis autoritetingų asmenų taisyklių ar nurodymų) arba kerštingumas bei kitų kaltinimas dėl savo netinkamo elgesio.[1][2]
Švelnaus sutrikimo simptomai pasireiškia tik tam tikroje aplinkoje, pavyzdžiui, darželyje, mokykloje ar suaugus darbe, o sunkaus sutrikimo atveju raiška būdinga tiek šeimoje, tiek bendraamžių aplinkoje, tiek kitų autoritetingų asmenų akivaizdoje. Gali sukelti rimtų emocinių ir socialinių problemų, privesti prie antisocialaus ar asocialaus elgesio. Tokiems asmenims neretai nustatomas dėmesio ir aktyvumo sutrikimas, depresija, nerimo ir kiti elgesio sutrikimai. Be elgesio ir emocinių simptomų gali būti stebimi miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga ar košmarai. Be to, gali pasireikšti psichosomatiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos ar skrandžio skausmai, dažnai susiję su stresu ar nerimu.[1][2]
Nėra vienos konkrečios šį sutrikimą sukeliančios priežasties, veikiausiai jis išsivysto sąveikaujant biologiniams ir aplinkos faktoriams. Vaiko temperamentas gali būti vienas iš veiksnių, skatinančių sutrikimo išsivystymą. Vaikams, augantiems šeimose, kuriose taikomi nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, taip pat kyla didesnė sutrikimo išsivystymo rizika.[1][2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Oppositional defiant disorder“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 2024-08-29.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 „Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas“. www.pasikalbek.lt. Nuoroda tikrinta 2024-08-29.