Ringiai
Šis straipsnis apie kaimą Tauragės rajone. Apie kaimą Kelmės rajone skaitykite straipsnyje Ringiai (Kelmė).
| Ringiai | ||
|---|---|---|
  Ringiai |
||
| 55°21′07″š. pl. 22°14′24″r. ilg. / 55.352°š. pl. 22.240°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Tauragės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Mažonų seniūnija | |
| Gyventojų | 49 | |
 Vikiteka |
Ringiai | |
Ringiai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, prie pat Pagramančio, dešiniajame Jūros upės krante. Per upę, šalia santakos su Ringe, veda transporto Ringių–Gudlaukio tiltas ir kabantis pėsčiųjų tiltas. Ringiuose įsikūrusi Pagramančio regioninio parko direkcija. Visai šalia kaimo yra tauragiškių pamėgta stovyklavietė „13-tas kilometras“, kadangi nuo Tauragės iki Ringių yra būtent 13 km. Aptiktas senovės pilkapynas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čia buvusiame kapinyne rasta III–V a. dirbinių, tai įrodo jog Ringiai – labai sena gyvenvietė. Pirmą kartą Ringiai (Ringelauken) minimi 1395 m. kryžiuočių sudaryto kelio į Žemaitiją aprašyme kaip tarpinis punktas pakeliui iš Greižėnų į Kaltinėnų apylinkes [2]. 1561 m. kaime buvo 5 ūkiai, gyveno 7 gyventojai. Ilgainiui Ringiuose susidarė stambi privati valda – dvaras. XIX–XX a. pradžioje jį valdė Volmeriai. 1846 m. dvarui priklausė Ringių, Gudlaukio, Kuturių ir Pakuturių kaimai, iš viso net 1300 dešimtinių (1420 ha) žemės. 1927 m., vykdant žemės reformą, jau gerokai sumažėjęs dvaras panaikintas, jo valdos išdalytos naujakuriams bei girininkijai.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
1956–1961 m., nepaisant jokių gamtosauginių normų, prie pat Jūros ir Akmenos santakos pastatytas gyvulininkystės kompleksas. Kelios jo kiaulidės, buvusi karvidė teberiogso iki šiol.
Iš šiaurinės Ringių dalies – Antringio – kilęs kalbininkas Petras Jonikas (1906–1996). 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, tačiau dar 1939 m. spėjo pagarsinti gimtąjį kraštą išleisdamas knygą „Pagramančio tarmė“. Vartojant šiuolaikinius terminus joje aprašyta raseiniškių patarmės šnekta, kuria kalba šių apylinkių žmonės. Kalbininko gimtoji sodyba išlikusi, pažymėta koplytstulpiu.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1987 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 98 | 89 47 (kaime) 42 (dvare) |
131 | 132 | 98 | 78 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 77 | 96 | 81 | 49 | - | - | ||
| |||||||
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Akmenos ir Jūros santaka Ringiuose -
Pagrindinė kaimo gatvė -
Regioninio parko direkcija -
Pėsčiųjų tiltas į Gudlaukį -
Fermos pastatas su dekoracijomis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 431 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Ringiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 87 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Ringiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 552
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.