Saladinas

Saladinas
Saladinas.Maždaug 1568 m. Cristofano dell'Altissimo paveikslas.
Ajubidai
Gimė	1138 m.
Mirė	1193 m. balandžio 4 d. (~55 metai)
Valdė	-
Vikiteka	Saladinas

Saladinas (kurd. Selahedînê Eyûbî, arab. صلاح الدين يوسف ابن ايوب, jo tikrasis vardas buvo Salach ad Din Jusuf ibn Ajjub, vardas – Jusufas, Ajjubo sūnus, o Salach ad Din reiškia „Tikėjimo teisingumas“, bet vakaruose jį vadino Saladinu, gimė apie 1138 m. Tikrite, Mesopotamijoje; mirė 1193 m. kovo 4 d. Damaske) – musulmonų karvedys. 1187 m. spalio 2 d. nugalėjo kryžininkus ir užėmė Jeruzalę. Vėliau jis tapo Egipto ir Sirijos sultonu.

Biografija

Būdamas Damasko sultono kariuomenės vyriausiasis vadas, 1169 m. Saladinas atvyko į Egiptą; čia 1171 m. jis nuvertė Fatimidų dinastiją ir davė pradžią Ajubidų dinastijai. 1174 m. Saladinas užgrobė Siriją, o 1175 m. kalifas jį pripažino Egipto, Sirijos bei Palestinos sultonu. Užgrobę Alepą (1183 m.) bei Mosulą (1186 m.), 1187 m. prie Hitino sunaikino kryžiuočių armiją ir paėmė Jeruzalę. Tai išprovokavo trečiąjį kryžiaus žygį (1189-1192 m.), kuris galiausiai baigėsi taikiu Saladino ir Ričardo Liūtaširdžio susitarimu. Jeruzalė ir toliau liko musulmonų rankose, o krikščionims buvo leista laisvai prieiti prie šventųjų vietų. Dėl riteriško būdo Saladiną labai gerbė ir krikščionys. G. E. Lesingas šį kryžiuočių priešą pasirinko pagrindiniu savo dramos "Natanas Išmintingasis" veikėju.