Sergejus Koroliovas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Sergejus Koroliovas rus. Серге́й Па́влович Королёв | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1907 m. sausio 12 d. Žitomire |
| Mirė | 1966 m. sausio 14 d. (59 metai) Maskvoje |
| Palaidotas (-a) | Nekropolis prie Kremliaus sienos |
| Veikla | rusų mokslininkas, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius ir gamybos organizatorius, praktinės kosmonautikos pradininkas. |
 Vikiteka |
Sergejus Koroliovas |
Sergejus Koroliovas (rus. Серге́й Па́влович Королёв, 1907 m. sausio 12 d. Žitomire – 1966 m. sausio 14 d. Maskvoje) – sovietų mokslininkas, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius ir gamybos organizatorius, praktinės kosmonautikos pradininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1924 m. baigė Odesos statybininkų profesinę mokyklą, įgydamas statybininko-čerpininko specialybę;
- 1924–1929 m. mokėsi A. Baumano aukštosios technikos mokyklos Aeromechanikos fakultete. Diplominiam darbui sukūrė lengvojo lėktuvo СК-4 projektą (vadovas – Andrejus Tupolevas);
- Papildomai 1930 m. baigė Maskvos lakūnų mokyklą;
- Raketine technika susidomėjo susipažinęs su K. Ciolkovskiu. Subūręs vienminčių komandą, 1933 m. paleido pirmąją TSRS skysto kuro raketą ir buvo paskirtas Reaktyvinio mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoju;
- Nuo 1946 m. iki mirties buvo balistinių ilgojo nuotolio raketų bei raketinių-kosminių sistemų generaliniu konstruktoriumi.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]S. Koroliovui vadovaujant buvo sukurta:
- 1957 m. – pirmasis dirbtinis Žemės palydovas („Sputnik“);
- 1961 m. – pirmasis kosminis laivas „Vostok“ („Восток“), kurį pilotavo pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas;
- 1965 m. įvyko pirmasis išėjimas į atvirą kosmosą (kosmonautas Aleksejus Leonovas);
- sukurtos raketinės-kosminės sistemos, kurių pagalba paleistas dirbtinis Saulės palydovas, automatinės tarpplanetinės stotys į Mėnulį, Venerą bei Marsą, pirmasis minkštas nusileidimas į Mėnulį, dirbtiniai Žemės palydovai serijos „Elektron“, „Molnija-I“, daugelis serijos „Kosmos“ palydovų bei pirmieji tarpplanetiniai žvalgybiniai palydovai „Zond“.
Papildoma informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1938 m. buvo apkaltintas naryste opozicinėje grupuotėje ir kenkėjiška veikla, nuteistas dešimčiai metų kalėti. Pradžioje dirbo aukso kasyklose Kolymoje, vėliau- kalintas NKVD specialiojoje tarnyboje, kur konstravo naują aviacinę techniką. 1944 m. buvo išlaisvintas anksčiau laiko, 1957 m. reabilituotas;
- Akademikas S. Koroliovas buvo dukart Socialistinio darbo didvyris, Lenino premijos laureatas;
- Palaidotas prie Kremliaus sienos Maskvoje.
S. Koroliovo vardu pavadinta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mokslininkų miestelis Maskvos srityje;
- Krateris Marse;
- Krateris Mėnulyje;
- Asteroidas 1855 Korolyov;
- Maskvos srities miestas Kaliningradas 1996 m. pervadintas Koroliovu;
- Samaros valstybinis aerokosminis universitetas;
- Raketinė-kosminė korporacija „Energija“;
- Mokslinis tiriamasis laivas „Akademikas Sergejus Koroliovas“;
- Žitomiro karinis institutas;
- Gatvės ir prospektai daugelyje Rusijos miestų.