Soto-Tsvana

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Soto-tsvanai (Sotho-Tswana) – kultūriškai ir lingvistiškai apibrėžta bantų tautų grupė, gyvenanti PAR, Mozambike, Botsvanoje, Zimbabvėje ir Zambijoje. Jie dažniausiai priešpastatomi kitai greta gyvenančiai kultūrinei lingvistinei grupei – nguniams.

Kalbos ir tautos

Soto-tsvanai kalba keletu giminingų kalbų, kurios savo ruožtu skirstomos į daugybes dialektų. Kalbų pagrindu išskiriamos ir tautos. Svarbiausios soto-tsvanų kalbos ir tautos yra šios:

• (ba)soto – jų kalba vadinama (se)soto
• (ba)pedi (arba šiaurės basoto) – jų kalba vadinama šiaurės basotų kalba arba (se)pedi
• (ba)kololo – jų kalba vadinama (si)lozi
• (ba)tsvana – jų kalba vadinama (se)tsvana
• (va)tsongai – jų kalba vadinama (xi)tsonga

Visoms kalboms būdinga vieninga priešdėlių sistema:

• ba – naudojamas tautos daugiskaitai (pvz., batsvana)
• ma – naudojamas tautos vienaskaitai (pvz., matsvana)
• se – naudojamas kalbai (pvz., setsvana)
• bo/le – naudojamas vietai (pvz., Botsvana, Lesoto)

Istorija

Soto-tsvanų protėviai į Pietų Afriką atsikėlė apie 200–500 m., paskutiniosios bantų migracijos metu. Skirtingai negu nguniai, kurie apgyvendino pajūrio teritorijas, soto-tsvanai apsigyveno Pietų Afrikos aukštikalnėse, vadinamame Highveld regione, esančiame tarp pajūrio žemumų rytuose bei pietuose ir Kalahario vakaruose.

Skirtingai nei nguniai, kurių tarpe introdukuoti kukurūzai ir sparčiai augo gyventojų skaičius, soto-tsvanai gyveno aukštikalnėse bei stepėse, ir jų gyventojų tankumas nebuvo didelis.

XIX a. pradžioje iš ngunių pusės prasidėjo ekspansija, vadinama žodžiu mfekanė į soto-tsvanų teritorijas. Tai skatino vietos tautų konsolidacijos procesus, kurių metu susikūrė pirmosios valstybės. Jas sukūrė basoto, bapedi, tsvanai. Viena basoto grupė (kololo) migravo tolyn į šiaurę, kol pasiekė dabartinės Zambijos teritoriją. Ten ji nugalėjo vietos valstybę Alujaną, vietoj jos įkurdami savo valstybę. Jų valdymo metu Zambijoje įsigalėjo užkariautojų kalba lozi.

XIX a. viduryje į soto-tsvanų teritorijas ėmė veržtis afrikanai, kurie kūrėsi šiose vietose, statė gyvenvietes. Susiformavo jų valstybės Transvalis, Laisvoji Oranžijos Valstybė ir kitos. Dar vėliau pretenzijas į teritoriją pareiškė Britų Imperija, kuri nugalėjo afrikanus. Britų užimtos sritys buvo padalintos tarp Pietų Afrikos, Bečuanalando (dab. Botsvana), Barotselando (dab. Zambija), Basutolando (dab. Lesotas).

Kultūros ypatumai

Soto-tsvanai nuo seno išpažino tradicinę religiją, vadinamą phasa, paremtą protėvių garbinimu. Svarbūs tarpininkai tarp dievų ir žmonių yra dingaka, žiniuoniai ir šamanai (labai dažnai moterys).

Nuo XIX a. vidurio jų tarpe ėmė plisti krikščionybė. Lesoto basotai tapo katalikais, o Pietų Afrikos Respublikos, Botsvanos ir Zambijos soto-tsvanų tarpe daugiau paplito protestantizmas.