Sporto teisė

Sporto teisė - visuma teisės normų, reguliuojančių sporto ir su juo susijusius visuomeninius santykius; savarankiška teisės šaka.

Sporti teisė apima tiek viešosios, tiek ir civilinės teisės normas; tiek valstybės, tiek ir privačių, viešųjų organizacijų priimtas imperatyvines ar dispozityvines taisykles sporto srityje.

Tarptautiniu lygmeniu veikia Tarptautinis Sporto Arbitražo Teismas (Court Of Arbitration For Sport). Nacionaliniu - atskirų sporto federacijų (sporto) arbitražo teismai (pvz., Lietuvos kartingo federacijos arbitražo teismas).

Institutai

Sporto ūkio teisė ir jos institutai, poinstitučiai:

• sporto organizacijų teisė - reguliuoja specialiąsias taisykles dėl sporto organizacijų (federacijų, sporto klubų) veiklos, įtvirtina organizacijos formas (sporto federacija, sporto asociacija ar pan.); sporto organizacijų priimtų vidaus taisyklių visuma
• privatinė sporto teisė - specifinės normos dėl sportininkų veiklos, darbo santykių
• administracinė sporto teisė - imperatyvinės nuostatos dėl sportinės veiklos, leidimų reguliavimas ir kt.
• tarptautinė sporto teisė - tarptautinės sutartys ir kiti tarptautinės teisės aktai sporto srityje.

Literatūra

• Dirk Monheim: Sportlerrechte und Sportgerichte im Lichte des Rechtsstaatsprinzips – auf dem Weg zu einem Bundessportgericht. Herbert Utz Verlag, München 2006, ISBN 3-8316-0654-4
• Bibliography on Sports Law Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto. (Peace Palace Library)

Nuorodos

• Sporto teisės portalas (vok.)