Stasys Girėnas
| Stasys Girėnas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1893 m. spalio 4 d. Vytogala, Kaltinėnų valsčius |
| Mirė | 1933 m. liepos 17 d. (39 metai) Soldinas, Vokietija |
| Palaidotas (-a) | Aukštųjų Šančių karių kapinėse |
| Tėvas | Juozas Girskis |
| Motina | Marcelė Martinkutė |
| Veikla | lakūnas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
 Vikiteka |
Stasys Girėnas |
_and_Stasys_Gir=25C4=2597nas_before_Lituanica_transatlantic_flight_in_1933_July.jpg){kind=spacer}
Stasys Girėnas (iki 1931 m. Stanislovas Girskis, 1893 m. spalio 4 d. Vytogaloje, Kaltinėnų valsčius – 1933 m. liepos 17 d. Soldine, Vokietija) – Lietuvos ir JAV aviatorius, 1933 m. kartu su Steponu Dariumi lėktuvu „Lituanica“ perskridęs Atlantą.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Buvo jauniausias iš šešiolikos vaikų, iš kurių dvylika mirė. 1904 m. neteko tėvo, 1908 m. – ir motinos (abu palaidoti Upynos miestelio kapinėse). 1910 m. su broliu Petru išvyko į JAV, kur jau gyveno vyriausiasis brolis Jonas ir dvi pusseserės. Čikagoje juos priėmė pusseserė Agnietė Gilienė. Trejetą metų pasimokęs pradžios mokykloje, dirbo pasiuntiniu spaustuvėje, netrukus išmoko spaustuvininko amato. Įsigijo dviratį, motociklą, vėliau – motorinį laivelį, talpinantį 12 žmonių, plukdydavo pageidaujančius po Mičigano ežerą. Greitai jo dėmesį atkreipė pati moderniausia susisiekimo priemonė – lėktuvai.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. bandė stoti savanoriu į JAV kariuomenės aviacijos dalinį, bet dėl per silpnos sveikatos jo nepriėmė. Pakeitęs lietuvišką pavardę į Stanley Girch, spalio mėn. nuvyko į gretimą Misūrio valstiją. 17 mėnesių tarnavo mechaniku lakūnų mokyklos eskadrilėje Teksaso valstijoje. Čia ne kartą buvo paskraidintas ir galutinai nusprendė tapti lakūnu.[1]
Sugrįžęs į Čikagą, kurį laiką dirbo spaustuvėse, vėliau įsigijo automobilį ir dirbo vairuotoju. 1921 m. su kitais lietuviais įsteigė taksi bendrovę, kurioje dirbo kasininku. Tačiau dėl krizės ir išaugusios konkurencijos bendrovė 1929 m. bankrutavo. Dirbdamas laisvalaikiu lankė oreivystės mokyklą, kurią baigė su pagyrimu. 1931 m. laimėjo Amerikos legiono aviacijos kuopos prizą už tiksliausią nutūpimą, sustabdžius lėktuvo variklį. Tais pačiais metais gavo transporto piloto klasės licenciją, duodančią teisę vežioti keleivius ir prekes iki 3500 svarų svorio. Įsigijęs nuosavą naują PARKS firmos lėktuvą, per trejus metus jis išmokė skraidyti 52 pilotus, tarp jų tris lietuvius. Buvo kuklus, rimtas, darbštus, taupus, mažai šnekus, geraširdis, savo tikslų siekiantis.
1927 m. susipažino su Steponu Dariumi. Laikui bėgant, abiem domintis aviacija, jiems kilo mintis – skristi per Atlanto vandenyną į Lietuvą. 1931 m. su St. Dariumi užsukę į vieno laikraščio redakciją, prasitarė, kad nori skristi į Lietuvą. Stanislovo Girskio pavardė redaktoriui pasirodė nelietuviška ir nekaip skambanti duete „Darius ir Girskis“, todėl žurnalistas pasiūlė pasivadinti Girėnu. 1932 m. su St. Dariumi nusipirko šešiavietį lėktuvą „Bellanca“ ir parengė jį skrydžiui per Šiaurės Atlantą. 1933 m. liepos 15 d. lėktuvu „Lituanika“ iš Niujorko išskrido į Kauną. Perskridę Atlanto vandenyną žuvo prie Soldino.
Po mirties lakūnų kūnai balzamuoti, 1937 m. lapkričio 1 d. perkelti į mauzoliejų Kauno senosiose kapinėse. 1940 m. palaikai pakartotiniam balzamavimui perkelti į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Iki 1944 m. buvo saugomi Medicinos fakulteto koplyčioje. 1964 m. perlaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse.[2][3]
Apdovanoti Vyčio Kryžiaus 5-o laipsnio ordinu, šaulių Žvaigžde, skautų Padėkos ženklu.
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1934 m. Lietuvos paštas išleido Dariaus-Girėno ženklų seriją
- 1968 m. Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse atidengtas antkapinis pamiklas (skulpt. Vytautas Mačiuika)
- Lakūno gimtinėje Vytogalos kaime:
- įrengta memorialinė ekspozicija (Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys) [4]
- 1969 m. pastatytas gimtinės atminimo akmuo, apsodintas Nepriklausomybės ąžuolais
- 1993 m. išleista pirmoji lietuviška proginė moneta su Dariaus ir Girėno atvaizdais
- 1993 m. įsteigtas Dariaus ir Girėno medalis [5]
- 2008 m. jo vardu pavadinta Upynos vidurinė mokykla
- Išleistas 10 litų banknotas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.plienosparnai.lt/page.php?657
- ↑ „DARIUS STEPONAS, tikroji pavardė Jucevičius, Jucius“. Kauno apskrities viešoji biblioteka. Suarchyvuotas originalas 2015-12-08. Nuoroda tikrinta 2015-04-17.
- ↑ Rimša, Aidas (2010-07-13). „Dariaus ir Girėno mauzoliejus“. Plieno Sparnai. Nuoroda tikrinta 2015-04-17.
- ↑ http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/MUZIEJAI/girensilale.lt.htm Archyvuota kopija 2013-07-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5509
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas: jų gyvenimas ir pirmasis lietuvių skridimas per Atlantą iš Amerikos Lietuvon: su 81 paveikslu ir 5 brėžiniais / Petras Jurgėla. – Čikaga, 1935. – 383 p.: iliustr.
- Du vardai granite: poezijos antologija apie Darių ir Girėną / paruošė Kazys Papečkys. – Kaunas: Sakalas, 1936. – 61 p.
- Pirmasis lietuvių skridimas per Atlantą / Zigmas Kondratas. – Vilnius: Mintis, 1969. – 50 p.: iliustr.
- Darius ir Girėnas: memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė. – Vilnius: Mintis, 1990. – 318 p.: iliustr. – ISBN 5-417-02844-4
- Vėjai blaškė, žaibai plakė…: istorinė-biografinė apybraiža apie transatlantinius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną / Vytautas Dovydaitis. – Kaunas: Šviesa, 1990. – 235 p.: iliustr. – ISBN 5-430-00853-2
- Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas: jų gyvenimas ir pirmasis lietuvių skridimas per Atlantą iš Amerikos Lietuvon: su 81 paveikslu ir 5 brėžiniais / Petras Jurgėla. – 2-asis fotogr. leidimas. – Vilnius: Lietuvos žurnalistų sąjunga, 1990. – 383 p.: iliustr.
- Darius ir Girėnas: albumas / Nijolė Dariūtė-Maštarienė. – Kaunas: Šviesa, 1991. – 159 p.: iliustr. – ISBN 5-430-00843-5
- Darius ir Girėnas: dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška. – Kaunas: Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991. – 162 p.: iliustr. – ISBN 5-89942-599-7
- Darius ir Girėnas (1933–1993): transatlantinio skrydžio šešiasdešimtmečiui / Edmundas Jasiūnas. – 2-asis leidimas. – Kaunas-Vilnius: Vilius, 1993. – 271 p.: iliustr.
- Darius ir Girėnas: miniatiūrinė knygelė / Vilius Užtupas. – Vilnius: Vilius, 1993. – 78 p.: iliustr.
- Sakalų giesmė: Sakmė apie Darių ir Girėną: eilėraščiai / Irena Jacevičienė, iliustr. R. Kesiūnaitė. – Vilnius: Menta, 1993. – 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-416-00-1
- …į Lietuvą: albumas skirtas S. Dariui ir S. Girėnui / Jonas Čepas, Jonas Balčiūnas. – Vilnius: Ethnos’91, 1996. – 191 p.: iliustr.
- Sonetų vainikas Dariui ir Girėnui / Vytautas Čepliauskas, dail. Gražina Didelytė. – Kaunas: Naujasis lankas, 2005. – 15 p.: iliustr. – ISBN 9955-03-286-3
- Minties skrydžiui pakylėti: sonetų vainikas: Atlanto nugalėtojų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio 80-mečiui / Zenė Sadauskaitė. – Kaišiadorys: Printėja, 2013. – 31 p.: iliustr. – ISBN 978-609-445-133-1
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos centrinis valstybės archyvas: „Perskridę Atlantą“ Archyvuota kopija 2008-05-15 iš Wayback Machine projekto.
- Virtuali paroda „Lakūno Stasio Girėno gimtinė Vytogaloje“
- Virtuali paroda, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms Archyvuota kopija 2013-11-03 iš Wayback Machine projekto.