Stuburiniai

Vertebrata

Įvairių klasių stuburinių (Vertebrata) gyvūnų rūšys

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Potipis:	Stuburiniai ( Vertebrata)

Binomas

Vertebrata
Cuvier, 1812

Sinonimai

Craniata Lankester, 1877
Ossea Batsch, 1788

Stuburinių evoliucijos tradicinė diagrama

Stuburinių klasės (2016 m.)^[1]:

Bežandžiai
Agnatha Cope, 1889;
Kremzlinės žuvys
Chondrichthyes Huxley, 1880;
Kaulinės žuvys
Osteichthyes Huxley, 1880;
Varliagyviai
Amphibia Gray 1825;
Ropliai
Reptilia Laurenti, 1768;
Paukščiai
Aves Linnaeus, 1758;
Žinduoliai
Mammalia Linnaeus, 1758;

Stuburiniai (Vertebrata) – didžiausias chordinių gyvūnų (Chordata) potipis.

Apibūdinimas

Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos.

Pirmieji stuburiniai

Manoma, kad pirminiai chordiniai gyvūnai atsirado ankstyvojo kambro periode (prieš 570 mln. metų), o jų protėviai tikriausiai buvo jūrų žvaigždžių giminaičiai.

Ankstyviausieji stuburiniai, atsiradę ordoviko periode maždaug prieš 450 mln. metų^[2], buvo žuvis primenančios būtybės, kurios galbūt buvo nėgių ir miksinų – pačių primityviausių dabartinių stuburinių protėviai. Negės ir miksinos neturi žandikaulių, bet jų griaučiai kremzliniai, jos turi chordą, žiaunų plyšius ir nervinį vamzdelį.

Stuburinių biologija bei skirstymas

Tai progresyviausia chordinių šaka. Dauguma stuburinių judrūs, aktyviai ieško maisto, puola ir ginasi, poravimosi metu aktyviai ieško priešingos lyties individų. Visiems stuburiniams būdingos išsivysčiusios galvos smegenys, kurios būna paslėptos kremzliniame arba kauliniame kaukolės skelete ir yra skirstomos į 5 dalis:

Chordos vietoje stuburiniams išsivystęs kremzlinis arba kaulinis stuburas, kurio kanalu eina stuburo smegenys. Galvos ir stuburo smegenys sudaro centrinę nervų sistemą.
Galvos kaulai skirstomi į kiaušo ir veido dalis. Žandikauliai sujungti judriai, yra su dantimis (išskyrus paukščių).
Visų stuburinių medžiagų apykaita yra aktyvi, aukštesniųjų stuburinių – paukščių ir žinduolių – kūno temperatūra yra pastovi: jie yra šiltakraujai.
Širdis varinėja kraują vienu arba dviem apytakos ratais, kraujas su hemoglobinu.
Nuodingi medžiagų apykaitos produktai iš organizmo šalinami pro inkstus.
Stuburiniams būdingos atskiros kvėpavimo ir virškinimo sistemos.
Visi stuburiniai skirtalyčiai.
Gimdo jauniklius arba deda kiaušinius.

Skirstymas:

anamnijai – žemesnieji stuburiniai gyvūnai (apskritažiomeniai, žuvys, varliagyviai), kurių kiaušiniai ir lervos vystosi vandenyje; gemalai neturi amniono ir alantojo.
amniotai – tikrieji sausumos stuburiniai. Amniotams priklauso ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Tai – vieningos kilmės gyvūnai, kurių bendri požymiai susiformavo sausumoje. Vystosi sausumoje. Aplink gemalus formuojasi dangalai – amnionas ir seroza, tarp kurių įsiterpia alantojis.

Stuburinių gyvūnų rūšių skaičius

Stuburiniai sudaro 4 procentus visų aprašytų gyvūnų (Animalia) karalystės rūšių^[3]. Šių gyvūnų potipyje Paedophryne amauensis varliagyvis laikomas mažiausia rūšimi, kurio vidutinis ilgis yra 7,7 mm, o didžiausia rastas – 8 mm ilgio^[4]^[5]. Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus), ypač Balaenoptera musculus intermedia porūšis yra didžiausias tarp stuburinių ir bendrai tarp visų kada nors gyvenusių mūsų planetoje gyvūnų rūšių. Nepatvirtintais mokslo šaltiniais didžiausias kūno ilgis 33,6 m, o mokslo patvirtintais šaltiniais 29,9 metrai. Kūno svoris 73-136 tonos, bet 1947 m. Pietų Džordžijos salos pakrantėje rasta patelė svėrė 173 tonas^[6].

Stuburinių grupės			Klasė	Egzistuojančių rūšių skaičius	Žuvų ir keturkojų rūšių skaičius
Anamnijai	Bežandžiai stuburiniai	Žuvys
	Bežandžiai stuburiniai		Bežandžiai		34 500^[7]
	Žandikauliniai stuburiniai		Kremzlinės žuvys
			Kaulinės žuvys
		Keturkojai	Varliagyviai	7 302^[8]	35 947
Amniotai			Ropliai	11 440^[9]
			Paukščiai	10 806^[10]
			Žinduoliai	6 399^[11]
Bendras stuburinių rūšių skaičius					70 447

Priklausomai nuo šaltinio, stuburinių bendras skaičius dažniausiai būna pateikiamas skirtingai. Anot tarptautinės raudonosios knygos sąrašų, 2014 m. pabaigoje pasaulyje egzistavo 66 178 stuburinių rūšys^[12]

Galerija

Septynių stuburinių klasių gyvūnų rūšys:

Bežandžių (Agnatha) klasės rūšis - upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
Kremzlinių žuvų (Chondrichthyes) klasės rūšis - bangininis ryklys (Rhincodon typus)
Kaulinių žuvų (Osteichthyes) klasės rūšis - paprastasis ūsorius (Barbus barbus)
Varliagyvių (Amphibia) klasės rūšis - didžioji kūdrinė varlė (Pelophylax kl. esculentus)
Roplių (Reptilia) klasės rūšis - Vikrusis driežas (Lacerta agilis)
Paukščių (Aves) klasės rūšis - didysis einis (Otis tarda)
Žinduolių (Mammalia) klasės rūšis - paprastoji šimpanzė (Pan troglodytes)