Tadas Petkevičius
|
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
| Tadas Petkevičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1893 03 27 Šiauliai |
| Mirė | 1964 03 10 Kaunas |
| Tėvas | Justinas Petkevičius |
| Motina | Sofija Matusevičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Julija Jablonskytė- Petkevičienė |
| Vaikai | Justinas Petkevičius, Julija Petkevičiūtė Lukėnienė, Jonė Petkevičiūtė Garmuvienė |
| Veikla | Teisininkas, Diplomatas, Pedagogas |
Tadas Petkevičius gimė Šiaulių miesto valdybos sekretoriaus Justino Petkevičiaus ir Sofijos Matusevičiūtės šeimoje. 1911 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo i Maskvos universiteto Gamtos fakultetą, po metų perėjo i teisių fakultetą. Dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje.
1917 m. Demokratinės tautos laisvės santaros (Santara) vienas kūrėjų.
1918-21 m. dirbo Ministrų kabineto reikalų vedėju.
1919 m. vedė Jono Jablonskio dukrą Juliją.
1921 m. buvo paskirtas Lietuvos atstovybės patarėju Londone. 1922-27 m. Dirbo Užsienio reikalų ministerijos juriskonsultu. 1927-40 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1940-43 m. Vilniaus universitete; 1942 m. profesorius. 1939 m. jo vadovaujama teisininkų komanda parengė argumentus, kurių pagrindu Lietuva Tarptautiniame Hagos Tribunole, ad hoc teisėju nuo Lietuvos dalyvaujant Mykolui Romeriui, prieš Estiją laimėjo bylą Panevėžio -Saldutiškio geležinkelis. 1942-44 m. dalyvavo Vyriausiojo lietuvių komiteto ir VLIK veikloje.
1945 m. NKVD suimtas, kartu su kitais apkaltintas Memorandumo apie neteisėtą Lietuvos prijungimą prie SSRS parengimu. Kalėjo Kyštymo lageryje Čeliabinsko srityje.
1953 m. grįžo i Lietuvą. 1955-59 m. dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. 1956 m. vėl suimtas, bet nesudarius bylos paleistas. 1959 m. atleistas iš darbo. Vertė mokslo žurnalų straipsnius ir grožinę literatūrą iš anglų ir italų kalbų.
Memorandumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1944 m. išstūmus vokiečius iš Lietuvos ir jos valdymą perėmus sovietinei administracijai, prasidėjus naujoms represijoms, būtinai reikėjo apie tai pranešti Vakarų valstybėms, drauge pabrėžiant, jog Lietuvos prijungimas prie Tarybų Sąjungos 1940 m. įvykęs prieš tautos valią, dėl to ji ryžtingai siekia atgauti savo nepriklausomybę. Profesorius, drauge su buvusiu Lietuvos atstovu Paryžiuje Petru Klimu, mokytoja Petronėle Lastiene, „Varpo“ spaustuvės direktoriumi Jonu Česnavičiumi, Jadvyga Jablonskiene ir dantų gydytoja Brone Pajedaite, šiuo reikalu parengė, išvertė į prancūzų kalbą ir išsiuntė anglų, prancūzų bei amerikiečių užsienio reikalų ministerijoms adresuotą memorandumą. Tik liko neaišku, ar memorandumas pasiekė adresatus. Už Memorandumo parengima 1946 m. kovo 30 d. NKVD kariniame tribunole Vilniuje Petkevičius nuteistas (pagal Rusijos Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį) aštuoneriemsmetams lagerio su turto konfiskavimu.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2001 m. Už žydų gelbėjimą per II pasaulinį karą Tadui Petkevičiui ir Julijai Petkevičienei suteikti Pasaulio tautų teisuolio vardai.