Taleris
Kitos reikšmės – Taleris (reikšmės).
_and_other_coats_of_arms,_1564.jpg)
Taleris (vok. Thaler, Taler, lenk. talar, rus. талер)[1] – Europos šalių moneta, 1525–1907 m. kaldinta iš sidabro. Pavadinimas kilęs nuo Joachimo talerio. Čekijos karalystėje, Joachimstalyje (liet. Joachimo slėnyje, dab. Jachimove), 1520 m. buvo pradėtos kaldinti sidabrinės joachimstalerių monetos, vėliau vadintos tiesiog taleriais. Monetose buvo pavaizduoti šv. Joachimas ir Bohemijos herbo liūtas. Jų masė buvo 24–32 g, praba – 750–937.[2]
Su talerio vardu siejami doleriai, Samoa talos, Slovėnijos tolarai. Olandų dalderiai taip pat buvo su liūto atvaizdu, kuris suteikė jiems leuvendalderio vardą („liūto taleris“). Su leuvendalderio santrumpa siejamos bent trys dabartinės Balkanų valiutos, Rumunijos ir Moldovos lėjos, Bulgarijos levai.
Talerių apyvarta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji taleriai Lenkijoje pradėti kaldinti 1533 m. pagal tuo metu Europoje kursavusį Bohemijos joachimstalerį (šio sidabro kiekis buvo 27,2 g). LDK taleriai pradėti kaldinti 1547 m. Reguliari talerių kalyba Abiejų Tautų Respublikoje prasidėjo po Stepono Batoro piniginių reformų. XVIII a. viduryje taleris ATR buvo viena iš pagrindinių atsiskaitymo monetų. Taleris 1814 m. pradėtas kaldinti Varšuvos kunigaikštystėje.
Rusijos imperijoje XVII a. pasirodė Europos taleriai, kurie vadinti jefimkomis (nuo iškraipyto Joachimo vardo).
Vokietijoje ir Austrijoje taleris prilygo apie 60 (XVI a.), 90 (1623 m.), 120 (1766 m.) kreicerių, 24 sidabriniams grašiams (1766 m., Prūsija).[2] Prekybai su Šiaurės Afrikos ir Vakarų Azijos valstybėmis Austrija ir kitos šalys kaldino Marijos Teresės talerius. Vokietijoje iš apyvartos galutinai išimti 1907 m. 1 taleris prilygintas trims aukso markėms.[2]
Čekijoje taleris prilygo 90 (1618 m.), 675 (1623 m.) kreiceriams.[2]
Livonijoje (užimtoje Švedijos) 1628–1672 m. su pertraukomis kaldintos vieno ir dviejų talerių vertės monetos.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvių kalbos žodynas. Taleris
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Taleris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
