Tonga

Tongos Karalystė tong. Puleʻanga Fakatuʻi ʻo Tonga angl. Kingdom of Tonga
Vėliava Herbas
Himnas: „Tongos salų karaliaus daina“
Tonga žemėlapyje
Valstybinė kalba	tongos (tongiečių), anglų
Sostinė	Nukualofa
Didžiausias miestas	Nukualofa
Valstybės vadovai  • Karalius  • Ministras pirmininkas  • Garsiakalbis	Tupou VI Siaosi Sovaleni Fatafehi Fakafanua
Plotas  • Iš viso  • % vandens	748 km2 (172) 4 %
Gyventojų  • 2021  • Tankis	100 209 (199) 139 žm./km2 (46)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2019 (progn.) 0,655 mlrd. $ (655) 6 496 $ (142)
Valiuta	Paanga (TOP)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +13 netaikomas
Nepriklausomybė	nuo Britų protektorato 1970 m. birželio 4 d.
Interneto kodas	.to
Šalies tel. kodas	+676

Tongos Karalystė (Tonga) – salų valstybė Ramiajame vandenyne, pietų pusrutulyje, tarp Samoa ir Fidžio. Šalis priklauso Polinezijos salų grupei. Tongos salyną sudaro 169 salos, 36 yra apgyvendintos. Salų bendras plotas yra apie 750 kv. km.

Istorija

Pirmieji Lapita kultūros žmonės į salas atkeliavo iš Santa Kruzo salų (Saliamono salos) maždaug prieš 6000 metų. Tonga – viena iš ankstyvųjų Polinezijos kultūros židinių. I mūsų eros tūkstantmetyje čia reiškėsi įtakos iš Fidžio ir Samoa salynų, o X a. Tongatapu saloje valdžią konsolidavo Tui Tonga tituluojami valdovai.

XII a. sala, jos gyventojai ir valdovas Tu’i Tonga buvo plačiai žinomi Okeanijoje – nuo Niue iki Saliamono salų, ir sukūrė savotišką talasokratiją – Tongos imperiją. XV a. ir XVII a. salose kilo vidiniai karai tarp kelių lygiagrečiai valdžiusių dinastinių linijų – Tui Tonga, Tui Haatakalaua ir Tui Kanokupolu. Apie XVIII a. dabartinės Tongos šiaurinėse dalyse įsitvirtino vietos vadai Tui Vavau, Tamaha ir kitos vietos dinastijos.

Europiečiai salas atrado 1616 m. (olandai Willem Schouten ir Jacob Le Maire), bet svarbesnės buvo Džeimso Kuko bei misionierių ekspedicijos XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje.

Tongą į karalystę 1845 m. suvienijo jaunas ambicingas karys ir oratorius Taufa’ahau, pagal salos tradicijas pasivadinęs Tu’i Kanokupolu, pakrikštytas karaliumi Jurgiu (George Tupou I). 1875 m., padedant misionieriui Shirley Baker, šis karalius Tongą paskelbė konstitucine monarchija (išleido pagrindinius įstatymus dėl vergų, žemės valdymo, spaudos laisvės, apribojo valdovų funkcijas). 1900 m. Tonga pasirašė draugystės sutartį su Britanija ir faktiškai tapo britų protektoratu. Sutartis baigė galioti 1970 m. birželio 4 d. Nuo 1999 m. – JT narė.

Tonga – vienintelė Okeanijos valstybė, faktiškai niekada nepraradusi valstybingumo.

Politinė sistema

Tongos karaliaus rūmai

Tonga – konstitucinė monarchija. Konstitucija, su šiokiais tokiais pakeitimais, galioja nuo 1875 m. Valstybės vadovas yra karalius. Jis skiria valdžią ir pagrindinius vykdymosios valdžios organus, sušaukia parlamento sesijas, gali tenkinti malonės prašymus. Sostas paveldimas. Vykdomoji valdžia susideda iš ministro pirmininko ir jo patarėjo, kurie skiriami karaliaus iki gyvenimo pabaigos, ir kabineto. Įstatymų leidžiamoji valdžia susideda iš parlamento, kuris dirba 3 metus. Jame yra 30 narių, iš kurių 9 išrenkami gyventojų, 9 – karalystės didikų, taip pat jam priklauso 10 patarėjų tarybos narių ir 2 gubernatoriai. Balsavimo teisę turi visi suaugusieji gyventojai (moterys nuo 1960 m.). Nuo 1970 m. sukurti teisinės valdžia. Ji susideda iš Apeliacinio, Aukščiausiojo, žemesnių teismo instancijų bei Žemės teismų. Teisėjus skiria monarchas. Dabartinis valstybės karalius ʻAhoʻeitu Tupou VI.

Administracinis suskirstymas

Tongos žemėlapis

Geografiškai Tonga sudaryta iš 169 salų (iš kurių 36 yra negyvenamos), kurios administraciškai skirstomos į tris grupes:

• Ha'apai
• Tongatapu
• Vava'u

Geografija

2022 m. sausio 15 d. vienoje iš Tongos salų išsiveržė Hunga Tongos ugnikalnis. Šią akimirką užfiksavo orų palydovas.

Vava’u salos

Eua salos miškas

Tongą sudaro apie 170 salų. Geografiškai salos dalinamos į tris grupes: Vava’u, Ha’apai ir Tongatapu. Didžiausia sala – Tongatapa. Salų kilmė dvejopa – vienos vulkaninės, kitos – koralinės.

Klimatas – subtropinis. Karštasis periodas trunka gruodžio – balandžio mėn. (temperatūra pakyla virš 32 °C), likusiu metų laiku temperatūra iki 27 °C. Kritulių: 170–300 mm per metus.

Ekonomika

Tongos ekonomikai būdingas didelis nemonetarinis sektorius ir didelė priklausomybė nuo pinigų pervedimų iš emigravusių šalies gyventojų, dažniausiai iš Australijos, Naujosios Zelandijos ir JAV. Monetarinis sektorius daugiausia priklauso karališkajai šeimai ir didikams. Tai ypač pasireiškia telekomunikacijų ir palydovinio ryšio paslaugose. Smulkiame versle dominuoja imigrantai iš Kinijos, atvykę pagal vadinamąją pinigai už pasą schemą, kuri baigė galioti 1998 m.

Gamybos pramonė susideda iš amatų ir keleto kitų labai smulkių pramonės šakų. Jie visi sudaro tik 3 % BVP. Verslas taip pat nelabai pastebimas, jame dominuoja tos pačios didelės kompanijos kaip ir visame pietų Ramiojo vandenyno regione. 1974 m. rugsėjį atidarė pirmas komercinis bankas – Tongos bankas.

Žemės ūkis remiasi plantacijose auginamomis vietinėmis kultūromis. Pagrindiniai auginami augalai yra kokosai, vanilė ir bananai. Kokosų branduolių džiovinimas (kopra) ir pačių kokosų džiovinimas yra vienintelė žymesnė pramonės šaka. Daugiausia auginamos kiaulės, taip pat naminiai paukščiai. Arkliai paprastai laikomi atrankai. Daugumos galvijų skaičius yra didinimas, todėl jautienos importas mažėja.

Tongos vystymo plane pabrėžiamas privataus sektoriaus didinimas, žemdirbystės produktyvumo didinimas, moliūgų ir vanilės pramonės atgaivinimas, turizmo skatinimas ir salų komunikacijų ir susisiekimo gerinimas. Vystomas nedidelis statybos sektorius iš pinigų, siunčiamų užsienyje gyvenančių tongiečių. Kopros pramonė kamuojama ilgai krintančių jos kainų visame pasaulyje.

Buvo mėginama praplėsti pramonės šakų asortimentą. Viena iš vilčių yra žvejyba, bandymai parodė, kad yra nemažai pelamidžių, praplaukiančių pro Tongos vandenis. Kita sritis – miškų eksplotavimas, kurie užima 35 % teritorijos, tačiau šis skaičius mažėja.

Turizmas yra menkai išvystytas, tačiau dedamos pastangos jį skatinti. Kruiziniai laivai dažnai sustoja ties Nuku’alofa ir Vava'u.

2005 m. šalis tapo Pasaulinės prekybos organizacijos nare.

Demografija

Tongiečiai

Apie du trečdalius visų šalies gyventojų gyvena Tongatapu saloje. 98 proc. gyventojų – tongiečiai, yra nedidelės europiečių ir kinų bendruomenės. Didelė emigracija, ypač į JAV.

Religija – krikščionybė, persipynusi su polineziečių tradicijomis.

Kita informacija

Savo kelionių metu Džeimsas Kukas 1773 m. ar 1777 m. padovanojo Tongos karaliui vėžlį (biol. Astrochelys radiata, saloje vadinamas Tu’i Malila), kuris išgyveno iki 1965 m. – šis faktas užfiksuotas Gineso rekordų knygoje kaip seniausias gyvūnas pasaulyje (išgyveno 188 ar 192 metus).

• Tongos ryšiai
• Tongos transportas
• Tongos karinės pajėgos
• Tongos tarptautiniai santykiai
• Tongos šventės

Nuorodos

Vikižodynas