Jamaika

angl. Jamaica


Vėliava	Herbas

Himnas: „Jamaika, Mylima Žemė“

Jamaika žemėlapyje

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Kingstonas

Didžiausias miestas

Kingstonas

Valstybės vadovai
• Karalius

Karolis III

Plotas
• Iš viso
• % vandens

10 991 km² (159)
1,5 %

Gyventojų
• 2019
• Tankis

2 825 544 (137)
266 žm./km² (30)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2006 (progn.)
12,71 mlrd. $ (132)
4 600 $ (108)

Valiuta

Jamaikos doleris

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC-5
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Jungtinės Karalystės
1962 m. rugpjūčio 6 d.

Interneto kodas

.jm

Šalies tel. kodas

1-876

Jamaika – sala ir valstybė Karibų jūroje, Didžiųjų Antilų salyne, į pietus nuo Kubos ir į vakarus nuo Haičio. Pavadinimas kilo iš indėnų Taino kalbos pavadinimo Xaymaca („šaltinių žemė“).

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Jamaikos istorija.

Taip pat skaitykite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos.

Pirmieji Jamaikos gyventojai buvo indėnai, čia atsikraustę iš Šiaurės Amerikos tarp 1000 ir 400 m. pr. m. e. 1494 m. salą pasiekė Kristupo Kolumbo ekspedicija ir paskelbė ją Ispanijos karaliaus valda. Jamaikoje buvo Kolumbo šeimos rezidencija. Ispanų valdymo metu sala vadinta Santjagu. 1655 m. Jamaiką užgrobė britai, vadovaujami admirolo William Penn. Per 200 metų britų valdymą, sala tapo pagrindine pasaulio cukraus eksportuotoja. Cukraus gamyba rėmėsi vergų darbu. Kadangi vergų buvo daug daugiau nei baltųjų, jie dažnai rengdavo sukilimus. Galiausiai 1838 m. vergija galutinai panaikinta. 1958 m. Jamaika tapo Vest Indijos federacijos dalimi, o 1962 m. galutinai pasiekė nepriklausomybę.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Jamaikos politinė sistema.

Jamaika yra parlamentinė monarchija Britų sandraugoje. Oficiali šalies galva – Jungtinės Karalystės karalius Karolis III. Jį saloje atstovauja generalgubernatorius, skiriamas ministrų kabineto. Reali šalies valdžia priklauso premjerui.

Jamaikos parlamentas dviejų rūmų: sudarytas iš Atstovų Rūmų ir Senato. Jamaikai būdinga dvipartinė sistema. Šalis yra CARICOM organizacijos narė.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Jamaikos administracinis suskirstymas.

Jamaika yra padalinta į 3 grafystes (apskritis) ir 14 apygardų (parapijų):

Kornvalio grafystė vakarinėje salos dalyje, turi 4 apygardas (Hanoverio apygarda, Sent Džeimso apygarda, Sent Elizabetos apygarda, Trelonio apygarda, Vestmorlando apygarda);
Midlsekso grafystė centrinėje salos dalyje, turi 5 apygardas (Klarendono apygarda, Mančesterio apygarda, Sent Anos apygarda, Sent Katrinos apygarda, Sent Merės apygarda);
Sario grafystė rytinėje salos dalyje, turi 4 apygardas (Kingstono apygarda, Portlando apygarda, Sent Andru apygarda, Sent Tomaso apygarda).

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Jamaikos geografija.

Jamaika yra trečia pagal dydį sala Karibuose ir ketvirta pagal dydį valstybė. Salos centrinę dalį užima Mėlynieji kalnai (aukštis iki 2256 m), apsupti siauros pakrantės žemumos. Dėl šios priežasties dauguma miestų įsikūrę pakrantėje.

Jamaikoje, kaip ir kitose Karibų jūros salose, netrūksta paplūdimių, bet didelė teritorijų dalis kalnuota. Šiaurės vakaruose iš klinčių uolienų statūs kalnagūbriai ir lėkštos žemumos su daugybe smegduobių. Šiaurės rytuose paviršius aukštėja ir virsta pagrindiniu salos kalnagūbriu, vadinamu Mėlynaisiais kalnais. Aukščiausia Mėlynųjų kalnų viršūnė Blu Mauntin Pikas (2256 m) – aukščiausias taškas visame Karibų jūros regione.

Žemumų žemė dirbama. Pagrindinė žemės ūkio kultūra – cukranendrės, 2000 m. buvo pagaminta 2,5 mln. t. cukraus. Žemės ūkyje dirba penktadalis ekonomiškai aktyvių jamaikiečių. Saloje auginama apie 440.000 ožkų ir tiek pat galvijų.

Viena svarbiausių Jamaikos pramonės šakų – kasyba. Nuo XX a. 6 dešimtmečio saloje kasamas boksitas (aliuminis, rūda), apie 60 % eksporto vertės sudaro boksitas ir aliuminio oksidas, iš kurio gaminamas aliuminis. Labai svarbus turizmas: 2001 m. salą aplankė per pusantro milijono žmonių. Jamaikos sostinė Kingstonas – didžiausias anglakalbių miestas Karibų jūros regione. Tai suskirstyta į 14 apygardų salos vyriausybės buveinė. Miestas įkurtas 1692 m., kai žemės drebėjimas sugriovė tuometinę sostinę Port Rojalį. Kingstonas – vienas didžiausių gamtinių jūros uostų pasaulyje, apsuptas aukštumų. Miestas – siuvimo, tekstilės, maisto perdirbimo pramonės ir turizmo centras. Architektūrai būdingas tradicinių kolonijinių pastatų ir modernių dangoraižių derinys, prašmatnūs rūmai ir lūšnynai. Skurdžiuose Kingstono kvartaluose atsirado regio muzika, išpopuliarinusi jamaikietį Bobą Marlį visame pasaulyje.

Klimatas tropinis, drėgnas. Būdingi karšti ir drėgni orai; kalnuose šiek tiek vėsiau. Saloje neretai siaučia galingi uraganai.

Didžiausi miestai:

Kingstonas (660 000 gyv. 2004 m.)
Spaniš Taunas (148 845 gyv. 2006 m.)
Montego Bėjus (83 000 gyv. 2000 m.)

Svarbiausi jūrų uostai: Kingstonas, Montego Bėjus.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Jamaikos ekonomika.

Jamaikoje sparčiai kasama aliuminio rūda ir boksitas. Cukranendrių auginimas ir cukraus gamyba. Didelę dalį BVP sudaro turizmas.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Jamaikos demografija.

Miestuose gyvena apie 53 % Jamaikos gyventojų,
vidutinė gyvenimo trukmė Jamaikoje siekia 75 metus (moterų 78, vyrų 73).
Etninės/rasinės grupės: juodieji 75 %, mišrios 13 %, indai 1 %, kiti 11 %.
Kalba: anglų (ofic.), patua, kreolinė
Raštingumas: 85 %
Religijos: protestantai 56 %, Romos katalikai 5 %, rastafari 5 %, laisvamaniai 18 %, kiti 16 %

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Jamaikos kultūra.

Jamaikos kultūrą ypač garsina muzika. Iš čia kilo tokie muzikos žanrai kaip regis, ska, mento, rokstedis, dabas. Dauguma hip-hopo bruožų taip pat atėjo iš Jamaikos^{[reikalingas šaltinis]}. Labiausiai šalį garsinantys žmonės – taip pat muzikantai: Bob Marley, Sean Paul, Jimmy Cliff, Shaggy ir kt.

Jamaikos simboliai:

nacionalinis paukštis – „Daktaro paukštis“ (Trochilus polytmus)
nacionalinė gėlė – Lignum vitae
nacionalinis medis – Blue Mahoe
nacionalinis patiekalas – aki ir jūros žuvis
nacionalinis devizas – „Out of Many, One People.“ („Iš daugelio (žmonių), viena tauta“)